Eksperimentas Suomijoje parod\u0117, kad net paprasta med\u017ei\u0173 strukt\u016bra gali tapti nauja buveine e\u017eero dugne.<\/p>\n
Suomijoje mokslininkai \u0117m\u0117si ne\u012fprasto bandymo: \u012f Saimos e\u017eero dugn\u0105 nuleido 1 500 egli\u0173, siekdami patikrinti, ar med\u017eiai gali sukurti papildomas sl\u0117ptuves ir maisto \u0161altin\u012f vandens telkinio gyventojams. Po trej\u0173 met\u0173 tyr\u0117jai fiksavo ai\u0161kius poky\u010dius dugno gyv\u016bnijos gausoje ir \u012fvairov\u0117je.<\/p>\n
Eksperimentas prasid\u0117jo 2021 metais, o egli\u0173 grup\u0117s buvo i\u0161d\u0117liotos nedideliais \u201ery\u0161uliais\u201c po kelis med\u017eius. Med\u017eiai buvo nardinami ma\u017edaug dviej\u0173 metr\u0173 gylyje ir pritvirtinami svoriais, kad srov\u0117s ar bangavimas j\u0173 nei\u0161ne\u0161iot\u0173.<\/p>\n
Pra\u0117jus trejiems metams, mokslininkai palygino dugno gyv\u016bnijos m\u0117ginius i\u0161 viet\u0173, kur egl\u0117s buvo nuleistos, su ankstesniais to paties e\u017eero duomenimis. Did\u017eiausias pokytis fiksuotas bentoso organizmams, tai yra gyviems padarams, gyvenantiems ant dugno ar visai \u0161alia jo.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, atskir\u0173 bentoso gyv\u016bn\u0173 skai\u010dius vietose su egl\u0117mis gal\u0117jo i\u0161augti ma\u017edaug de\u0161imt kart\u0173. Be to, r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117 tokiose vietose buvo gerokai didesn\u0117, kai kuriais atvejais gal\u0117jo vir\u0161yti pradin\u0119 b\u016bkl\u0119 iki penki\u0173 kart\u0173.<\/p>\n
\u201eEgl\u0117s suformavo nauj\u0105 fizin\u0119 strukt\u016br\u0105, kurioje lengviau \u012fsikuria \u012fvair\u016bs organizmai\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimui vadovav\u0119s Kari Matti Vuori.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 ai\u0161kinimu, povandenin\u0117 med\u017ei\u0173 \u201esankaupa\u201c veikia pana\u0161iai kaip sud\u0117tingesnis dugno reljefas: \u0161akos ir kamienai suteikia daugiau pavir\u0161iaus prisitvirtinti mikroorganizmams, o tarp \u0161ak\u0173 atsiranda sl\u0117ptuvi\u0173 smulkiems bestuburiams. Tokiose vietose grei\u010diau formuojasi mikrob\u0173 ir gryb\u0173 bendrijos, kurios tampa maisto baze kitiems organizmams.<\/p>\n
\u0160i grandin\u0117 svarbi ne tik dugno faunai. Daug\u0117jant smulki\u0173 bestuburi\u0173, did\u0117ja ir potencialaus maisto kiekis \u017euvims, tod\u0117l ilgainiui gali keistis ir \u017euv\u0173 pasiskirstymas e\u017eere.<\/p>\n
Tyr\u0117jai teigia, kad poky\u010dius pasteb\u0117jo ir vietos \u017evejai, kurie nurod\u0117 mat\u0119 didesn\u012f \u017euv\u0173 aktyvum\u0105 tose e\u017eero vietose, kur buvo \u012frengtos med\u017ei\u0173 sankaupos. Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u017euv\u0173 gaus\u0105 lemia daug veiksni\u0173, tod\u0117l tokius pasteb\u0117jimus b\u016btina vertinti kartu su papildomais matavimais.<\/p>\n
Tokio tipo eksperimentai svarb\u016bs ie\u0161kant gamtai artim\u0173 priemoni\u0173, kurios pad\u0117t\u0173 didinti buveini\u0173 \u012fvairov\u0119 vandenyje. E\u017eeruose ir up\u0117se strukt\u016bros da\u017enai supaprast\u0117ja d\u0117l krant\u0173 tvarkymo, dugno keitimo ar medienos \u0161alinimo, tod\u0117l ma\u017e\u0117ja sl\u0117ptuvi\u0173 ir ner\u0161to viet\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad kiekvienas vandens telkinys yra skirtingas, tod\u0117l sprendimai turi b\u016bti taikomi atsargiai ir remiantis duomenimis. Vis d\u0117lto Saimos e\u017eero pavyzdys rodo, kad palyginti paprasta intervencija gali pastebimai sustiprinti dugno ekosistemos gyvybingum\u0105 per palyginti trump\u0105 laik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Suomijoje \u012f Saimos e\u017eero dugn\u0105 nuleistos 1 500 egl\u0117s po trej\u0173 met\u0173 tapo nauja buveine, i\u0161augino bentoso gaus\u0105 ir r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[1025,44298,101,44297,44296,2718,12466],"miestas":[],"class_list":["post-57664","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-aplinkosauga","tag-bentosas","tag-ekologija","tag-ezeru-ekosistemos","tag-saimos-ezeras","tag-suomija","tag-zuvys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57664","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57664"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57664\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57664"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57664"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57664"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57664"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}