Europoje spar\u010diai ilg\u0117jant gyvenimo trukmei ir did\u0117jant pensijoje praleid\u017eiam\u0173 met\u0173 skai\u010diui, vis daugiau valstybi\u0173 kelia pensin\u012f am\u017ei\u0173. Ry\u0161kiausias pavyzdys \u2013 Danija, kuri jau yra pri\u0117musi sprendim\u0105 pensijos am\u017ei\u0173 didinti iki 70 met\u0173 2040 metais.<\/p>\n
Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacija prognozuoja, kad iki 2060 met\u0173 vidutinis pensinis am\u017eius Europos S\u0105jungoje art\u0117s prie 67 met\u0173. Kai kuriose \u0161alyse, susiejus pensin\u012f am\u017ei\u0173 su gyvenimo trukm\u0117s rodikliais, jis gali kilti iki 70 met\u0173 ar net daugiau.<\/p>\n
Pagal naujausius tarptautiniu mastu lyginamus duomenis, 2022 metais \u012fstatymuose numatytas pensinis am\u017eius ES vyrams svyravo nuo 62 iki 67 met\u0173, o moterims \u2013 nuo 60 iki 67 met\u0173. ES vidurkis siek\u0117 apie 64,7 met\u0173 vyrams ir 63,8 met\u0173 moterims.<\/p>\n
Auk\u0161\u010diausi\u0105 pensin\u012f am\u017ei\u0173 \u0161iandien turi \u0160iaur\u0117s \u0161alys: Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje jis yra 67 metai tiek vyrams, tiek moterims. Daugiau nei 65 met\u0173 riba taikoma ir Nyderlanduose, Airijoje, Vokietijoje, Portugalijoje bei kai kuriose kitose valstyb\u0117se.<\/p>\n
Daugumoje Europos valstybi\u0173 vyrai ir moterys \u012f pensij\u0105 i\u0161eina tuo pa\u010diu am\u017eiumi, ta\u010diau dalyje \u0161ali\u0173 skirtumas i\u0161lieka. Did\u017eiausios spragos fiksuotos ten, kur moter\u0173 pensinis am\u017eius istoriniu pagrindu buvo ma\u017eesnis, o suvienodinimas dar nebaigtas.<\/p>\n
ES mastu vidutinis ly\u010di\u0173 skirtumas siek\u0117 apie 0,9 met\u0173, o tai rodo ai\u0161ki\u0105 krypt\u012f \u012f suvienodinim\u0105. \u0160i tendencija da\u017eniausiai ai\u0161kinama tiek darbo rinkos poky\u010diais, tiek siekiu subalansuoti socialinio draudimo sistem\u0173 finansus.<\/p>\n
Vertinant ateities perspektyv\u0105, OECD skai\u010diavimai rodo, kad daugelyje \u0161ali\u0173 pensinis am\u017eius bus didinamas tiems \u017emon\u0117ms, kurie \u012f darbo rink\u0105 \u012f\u017eeng\u0117 2022 metais. Prognozuojama, kad 2060 metais \u0161iai kartai \u012fprastas pensinis am\u017eius Europoje gali svyruoti ma\u017edaug nuo 60\u201362 iki 74 met\u0173.<\/p>\n
Danijai prognozuojamas auk\u0161\u010diausias rodiklis \u2013 74 metai tiek vyrams, tiek moterims. Tarp \u0161ali\u0173, kurios gal\u0117t\u0173 priart\u0117ti prie 70 met\u0173 ribos, minimos Nyderlandai, \u0160vedija ir Kipras, o kai kuriose valstyb\u0117se prognozuojamas \u0161uolis iki 71 met\u0173.<\/p>\n
Pagrindinis reform\u0173 variklis \u2013 demografin\u0117 strukt\u016bra: visuomen\u0117s sensta, dirban\u010di\u0173j\u0173 dalis ma\u017e\u0117ja, o pensij\u0173 gav\u0117j\u0173 skai\u010dius auga. Tai didina spaudim\u0105 socialinio draudimo biud\u017eetams ir ver\u010dia politikus ie\u0161koti sprendim\u0173, kaip ilgiau i\u0161laikyti \u017emones darbo rinkoje.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad vien pensinio am\u017eiaus didinimas ne visada i\u0161sprend\u017eia problem\u0105, jei vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms tr\u016bksta galimybi\u0173 dirbti d\u0117l sveikatos, kvalifikacijos ar diskriminacijos. Tod\u0117l vis da\u017eniau kalbama apie lankstesn\u012f i\u0161\u0117jim\u0105 \u012f pensij\u0105, persikvalifikavim\u0105 ir darbo viet\u0173 pritaikym\u0105 vyresniems darbuotojams.<\/p>\n
Dar vienas svarbus aspektas \u2013 pajam\u0173 pakeitimo norma, tai yra, koki\u0105 buvusi\u0173 darbo pajam\u0173 dal\u012f sudaro pensija. Daugelyje Europos valstybi\u0173 senatv\u0117s pensijos vidutini\u0161kai sudaro apie 60 proc. v\u0117lyvos karjeros pajam\u0173, ta\u010diau neretai \u0161is rodiklis nesiekia 50 proc., tod\u0117l finansinis spaudimas vyresniame am\u017eiuje i\u0161lieka didelis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europoje keliant pensin\u012f am\u017ei\u0173, Danija jau numat\u0117 70 met\u0173 rib\u0105 2040 metais, o prognoz\u0117se iki 2060 met\u0173 kai kur \u0161m\u0117\u017euoja ir 74 metai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57692,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[4505,7581,442,5150,7467,4726],"miestas":[],"class_list":["post-57691","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-danija","tag-demografija","tag-europos-sajunga","tag-oecd","tag-pensiju-reforma","tag-pensinis-amzius"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57691","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57691"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57691\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57692"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57691"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57691"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57691"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57691"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}