{"id":57701,"date":"2026-09-27T13:36:31","date_gmt":"2026-09-27T13:36:31","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/27\/kaip-es-isgyveno-pandemija-ir-kara-bendros-skolos-dilema-kinijos-spaudimas-ir-kas-laukia-2026\/"},"modified":"2026-09-27T13:36:31","modified_gmt":"2026-09-27T13:36:31","slug":"kaip-es-isgyveno-pandemija-ir-kara-bendros-skolos-dilema-kinijos-spaudimas-ir-kas-laukia-2026","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/27\/kaip-es-isgyveno-pandemija-ir-kara-bendros-skolos-dilema-kinijos-spaudimas-ir-kas-laukia-2026\/","title":{"rendered":"Kaip ES i\u0161gyveno pandemij\u0105 ir kar\u0105: bendros skolos dilema, Kinijos spaudimas ir kas laukia 2026"},"content":{"rendered":"<h2>ES penkmetis, kur\u012f sujauk\u0117 kriz\u0117s<\/h2>\n<p>2019\u20132024 met\u0173 Europos S\u0105jungos institucij\u0173 kadencij\u0105 pa\u017eym\u0117jo viena po kitos u\u017egriuvusios kriz\u0117s: COVID-19 pandemija, Rusijos prad\u0117tas karas prie\u0161 Ukrain\u0105, energijos kain\u0173 \u0161okas ir rekordi\u0161kai \u012fsib\u0117g\u0117jusi infliacija. \u0160ie sukr\u0117timai privert\u0117 Briusel\u012f per trump\u0105 laik\u0105 per\u017ei\u016br\u0117ti taisykles, kurios anks\u010diau atrod\u0117 nekintamos.<\/p>\n<p>Europos Komisijos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni situacij\u0105 apib\u016bdino kaip du i\u0161skirtinai retus sukr\u0117timus i\u0161 eil\u0117s. Toks fonas tapo vienu svarbiausi\u0173 klausim\u0173 art\u0117jant Europos Parlamento rinkimams, kai rink\u0117jai vertina, ar ES sprendimai buvo pakankamai greiti ir veiksmingi.<\/p>\n<h2>NextGenerationEU: istorinis pos\u016bkis<\/h2>\n<p>Ry\u0161kiausias atsakas \u012f pandemij\u0105 buvo NextGenerationEU planas, kurio apimtis siek\u0117 apie 800 mlrd. eur\u0173. Pinigai skirti ekonomikos atsigavimui, \u017ealiajai ir skaitmeninei pertvarkai, o esminis l\u016b\u017eis buvo pirm\u0105 kart\u0105 taip pla\u010diai pritaikytas bendras skolinimasis ES lygiu.<\/p>\n<p>Ta\u010diau kartu pandemija privert\u0117 laikinai atsitraukti nuo grie\u017et\u0173 fiskalini\u0173 rib\u0173. Dalis valstybi\u0173 per kelerius metus smarkiai padidino skolos ir BVP santyk\u012f, o 2022 metais d\u0117l energijos kriz\u0117s ir infliacijos spaudimas biud\u017eetams dar labiau i\u0161augo.<\/p>\n<p>\u201eTai, kas prasid\u0117jo nuo viruso, kurio akimis nepamatysi, virto ekonomikos krize, kurios nepasteb\u0117ti ne\u012fmanoma\u201c, \u2013 sak\u0117 Europos Komisijos pirminink\u0117 Ursula von der Leyen.<\/p>\n<h2>Bendra skola: s\u0117km\u0117s receptas ar Pandoros skrynia?<\/h2>\n<p>Po keleri\u0173 met\u0173 gin\u010das persik\u0117l\u0117 \u012f politin\u012f lygmen\u012f: ar bendras skolinimasis tur\u0117t\u0173 tapti nuolatiniu \u012frankiu, ar tai tik vienkartin\u0117 i\u0161imtis. Dalies europarlamentar\u0173 vertinimu, NextGenerationEU parod\u0117, kad kriz\u0117se ES gali veikti grei\u010diau, kai investicijos finansuojamos bendromis priemon\u0117mis.<\/p>\n<p>\u201eNiekada neb\u016btume pagalvoj\u0119, kad pirm\u0105 kart\u0105 istorijoje susitarsime d\u0117l bendro skolinimosi\u201c, \u2013 sak\u0117 europarlamentar\u0117 St\u00e9phanie Yon-Courtin.<\/p>\n<p>\u017dali\u0173j\u0173 atstovai ir dalis socialdemokrat\u0173 teigia, kad po 2026 metais numatomos NextGenerationEU pabaigos ES vis tiek reik\u0117s naujo investicij\u0173 mechanizmo. J\u0173 argumentas paprastas: vien nacionalini\u0173 biud\u017eet\u0173 gali nepakakti klimato pertvarkai, pramonei modernizuoti, skaitmenizacijai ir gynybos poreikiams.<\/p>\n<p>Tuo metu dalis de\u0161ini\u0173j\u0173 politik\u0173 bendr\u0105 skol\u0105 vadina rizikingu precedentu, galin\u010diu paskatinti pernelyg \u012fsiskolinusias valstybes atid\u0117ti reformas. Jie pabr\u0117\u017eia, kad augan\u010dios pal\u016bkan\u0173 s\u0105naudos riboja ateities galimybes ir gali brangiai kainuoti mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojams.<\/p>\n<p>\u201eKaip galime dalyvauti pasaulin\u0117se var\u017eybose d\u0117l \u0161vari\u0173 technologij\u0173 be n\u0117 vieno euro bendro finansavimo? Manau, tai ne\u012fmanoma\u201c, \u2013 sak\u0117 Paolo Gentiloni.<\/p>\n<h2>Naujos fiskalin\u0117s taisykl\u0117s ir klausimas, kas mok\u0117s<\/h2>\n<p>Atnaujintos ES fiskalin\u0117s taisykl\u0117s gr\u0105\u017eina orientyrus, pagal kuriuos biud\u017eeto deficitas tur\u0117t\u0173 nevir\u0161yti 3 proc., o skola netur\u0117t\u0173 per\u017eengti 60 proc. BVP ribos. Skirtumas tas, kad valstyb\u0117ms numatyta daugiau lankstumo, kaip jos planuos skolos ma\u017einimo trajektorijas.<\/p>\n<p>Did\u017eiausia politin\u0117 \u012ftampa kyla d\u0117l to, kaip suderinti du tikslus: ma\u017einti skol\u0105 ir kartu rasti l\u0117\u0161\u0173 investicijoms. Europos liaudies partijos atstovai pabr\u0117\u017eia, kad neribotas skolinimasis n\u0117ra i\u0161eitis, ypa\u010d kai pal\u016bkan\u0173 aplinka pasikeit\u0117 ir skolinimasis tapo brangesnis.<\/p>\n<p>\u201eNiekas dabar tiksliai ne\u017eino, kaip bus apmok\u0117tos pal\u016bkanos. Skola rei\u0161kia ma\u017eiau galimybi\u0173 kitai kartai investuoti\u201c, \u2013 sak\u0117 Manfred Weber.<\/p>\n<h2>Santykiai su Kinija: tarp derisk ir rinkos gynybos<\/h2>\n<p>Be vidaus finans\u0173, ES vis ry\u0161kiau mato i\u0161orinius ekonominius i\u0161\u0161\u016bkius. Vienas jautriausi\u0173 klausim\u0173 yra prekyba su Kinija, ypa\u010d d\u0117l subsidij\u0173 strateginiams sektoriams ir ribotos prieigos prie Kinijos rinkos.<\/p>\n<p>Europos Komisija pastaraisiais metais akcentuoja derisk politik\u0105, kuri rei\u0161kia priklausomybi\u0173 ma\u017einim\u0105 kritin\u0117se tiekimo grandin\u0117se, bet ne visi\u0161k\u0105 atsitraukim\u0105. Vieni europarlamentarai ragina elgtis grie\u017e\u010diau ir ginti ES rink\u0105, kiti si\u016blo ie\u0161koti pragmati\u0161k\u0173 susitarim\u0173, ypa\u010d \u017ealiosios energetikos technologij\u0173 srityje.<\/p>\n<p>\u201eEuropos S\u0105junga turi nustoti b\u016bti naivi. Santykiai turi b\u016bti partneryst\u0117, paremta m\u016bs\u0173 taisykl\u0117mis\u201c, \u2013 sak\u0117 St\u00e9phanie Yon-Courtin.<\/p>\n<p>Diskusijoje ry\u0161k\u0117ja bendra kryptis: net ir i\u0161laikant prekyb\u0105, ES sieks labiau subalansuoti santykius, kad vietos pramon\u0117 neatsidurt\u0173 nevienodose konkurencijos s\u0105lygose.<\/p>\n<h2>Ar art\u0117ja stabilizacija?<\/h2>\n<p>Po infliacijos \u0161uolio 2022 metais euro zonoje kain\u0173 augimas prad\u0117jo slopti, o tai palaipsniui gerina nam\u0173 \u016bki\u0173 perkam\u0105j\u0105 gali\u0105. Ekonomistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad ma\u017e\u0117janti infliacija ir atlyginim\u0173 prisivijimas gali tapti svarbiu vidaus paklausos varikliu, jei ekonominis neapibr\u0117\u017etumas nepadid\u0117s.<\/p>\n<p>Kartu ES laukia sprendimas, kaip po 2026 met\u0173 finansuoti ilgalaikes programas, kai dalis atsigavimo l\u0117\u0161\u0173 baigsis. D\u0117l to rinkim\u0173 kampanijose vis da\u017eniau skamba klausimas, ar bendra skola buvo vienkartin\u0117 priemon\u0117, ar naujas europin\u0117s ekonomikos politikos standartas.<\/p>\n<p>\u201eReakcija \u012f pandemij\u0105 ir \u012f kar\u0105 buvo precedento neturinti. Jei 2024 metais matysime veiklos pagreit\u012f, gal\u0117sime sakyti, kad su \u0161iais sukr\u0117timais susitvark\u0117me teisingai\u201c, \u2013 sak\u0117 Paolo Gentiloni.<\/p>\n<p>Europos ekonomikos kryptis dabar priklausys nuo to, ar naujoji institucij\u0173 kadencija sugeb\u0117s suderinti investicijas, fiskalin\u0119 drausm\u0119 ir konkurencingum\u0105 pasaulyje, kuriame vis daugiau valstybi\u0173 remia savo pramon\u0119 protekcionistin\u0117mis priemon\u0117mis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>ES 2019\u20132024 kadencij\u0105 sukr\u0117t\u0117 pandemija ir karas, o diskusijos d\u0117l bendros skolos, investicij\u0173 po 2026 met\u0173 ir santyki\u0173 su Kinija tik a\u0161tr\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57702,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[2159,442,26783,2498,44333,44334,700],"miestas":[],"class_list":["post-57701","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-europos-parlamentas","tag-europos-sajunga","tag-fiskalines-taisykles","tag-nextgenerationeu","tag-paulo-gentiloni","tag-prekyba-su-kinija","tag-ursula-von-der-leyen"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57701","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57701"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57701\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57702"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57701"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57701"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57701"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57701"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}