{"id":57771,"date":"2026-09-27T18:25:05","date_gmt":"2026-09-27T18:25:05","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/27\/sveria-4-100-000-tonu-ir-vis-dar-grimzta-bukaresto-parlamento-rumu-paslaptis-stebina-iki-siol\/"},"modified":"2026-09-27T18:25:05","modified_gmt":"2026-09-27T18:25:05","slug":"sveria-4-100-000-tonu-ir-vis-dar-grimzta-bukaresto-parlamento-rumu-paslaptis-stebina-iki-siol","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/27\/sveria-4-100-000-tonu-ir-vis-dar-grimzta-bukaresto-parlamento-rumu-paslaptis-stebina-iki-siol\/","title":{"rendered":"Sveria 4 100 000 ton\u0173 ir vis dar grimzta: Bukare\u0161to Parlamento r\u016bm\u0173 paslaptis stebina iki \u0161iol"},"content":{"rendered":"<p>Bukare\u0161te stovintys Parlamento r\u016bmai, rumuni\u0161kai vadinami Casa Poporului, laikomi sunkiausiu pastatu pasaulyje. Guinnesso rekord\u0173 knygoje nurodoma, kad statinys sveria apie 4 100 000 ton\u0173, o d\u0117l masto ir istorijos iki \u0161iol kelia diskusijas.<\/p>\n<p>Komplekso pagrindinis korpusas siekia apie 270 metr\u0173 ilg\u012f ir 240 metr\u0173 plot\u012f, o auk\u0161tis vir\u0161 \u017eem\u0117s yra apie 84 metrai. Pastate \u012frengta 12 ant\u017eemini\u0173 auk\u0161t\u0173, o po juo driekiasi dar a\u0161tuoni po\u017eeminiai lygiai.<\/p>\n<p>Po\u017eemin\u0117 infrastrukt\u016bra siejama ir su \u0161altojo karo laik\u0173 logika. \u0160altiniuose minima, kad po pastatu buvo projektuota itin apsaugota sl\u0117ptuv\u0117, o po\u017eemin\u0117s erdv\u0117s sujungtos tuneli\u0173 sistema, kurios bendras ilgis siekia de\u0161imtis kilometr\u0173.<\/p>\n<p>Statybos prad\u0117tos 1980 metais, o intensyviausias etapas vyko 1983 metais ir v\u0117liau, kai darbai buvo organizuojami vis\u0105 par\u0105. Skai\u010diuojama, kad vienu metu dirbo iki 25 000 darbinink\u0173 ir kari\u0173, o did\u017eiulio projekto tempas l\u0117m\u0117 ir nelaimingus atsitikimus.<\/p>\n<p>Kad atsirast\u0173 vietos mil\u017eini\u0161kam kompleksui, buvo pertvarkyta didel\u0117 miesto dalis. Skelbiama, kad sunaikinta apie 7 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 teritorija, nugriauta t\u016bkstan\u010diai pastat\u0173, tarp j\u0173 ir istoriniai objektai, o de\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 buvo priversti persikelti.<\/p>\n<p>\u012esp\u016bdingas svoris turi ir ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173. Nurodoma, kad pastatas pama\u017eu s\u0117da \u012f grunt\u0105 ma\u017edaug 6 milimetrus per metus, o tai siejama su vietos geologija ir nuos\u0117dini\u0173 sluoksni\u0173 sl\u016bgimu.<\/p>\n<p>Parlamento r\u016bmai i\u0161siskiria ne tik mastu, bet ir i\u0161laikymo kaina. Vien energijos s\u0105naudos neretai vertinamos kaip vienos did\u017eiausi\u0173 tarp administracini\u0173 pastat\u0173 pasaulyje: minim\u0105 ma\u017edaug 6 mln. JAV doleri\u0173 per metus sum\u0105 pagal pastar\u0173j\u0173 met\u0173 kurs\u0105 galima apytiksliai prilyginti apie 5 500 000 eur\u0173.<\/p>\n<p>Ekonominis projekto vertinimas iki \u0161iol kelia klausim\u0173, nes statyb\u0173 laikotarpiu dalis darbo buvo organizuojama autoritarinio re\u017eimo s\u0105lygomis. \u012evairiuose vertinimuose teigiama, kad bendra darb\u0173 vert\u0117 ilgainiui siek\u0117 daugiau nei 3 mlrd. eur\u0173, ta\u010diau tikslus skai\u010dius d\u0117l istorini\u0173 aplinkybi\u0173 i\u0161lieka gin\u010dytinas.<\/p>\n<p>\u0160iandien tai viena ry\u0161kiausi\u0173 Rumunijos sostin\u0117s lankytin\u0173 viet\u0173 ir valstyb\u0117s institucij\u0173 centras, bet kartu ir priminimas apie laikotarp\u012f, kai urbanistiniai sprendimai buvo daromi nepaisant bendruomeni\u0173 bei paveldo. Pastatas teb\u0117ra in\u017einerinis paradoksas: mil\u017eini\u0161kas, brangus i\u0161laikyti ir vis dar l\u0117tai grimztantis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Bukare\u0161to Parlamento r\u016bmai sveria apie 4 100 000 ton\u0173, pama\u017eu s\u0117da \u012f grunt\u0105 ir kainuoja milijonus eur\u0173 per metus \u2013 \u0161tai kod\u0117l tai i\u0161skirtinis statinys.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57772,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3877,5319,27826,44374,2752,1689],"miestas":[],"class_list":["post-57771","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-architektura","tag-bukarestas","tag-guinnesso-rekordai","tag-parlamento-rumai","tag-rumunija","tag-urbanistika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57771","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57771"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57771\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57772"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57771"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57771"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57771"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57771"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}