Naujausi tyrimai Balkanuose pakeit\u0117 vaizd\u0105 apie vien\u0105 v\u0117lyvojo neolito gyvenviet\u0119: paai\u0161k\u0117jo, kad ji buvo beveik dvigubai didesn\u0117, nei manyta anks\u010diau. Opovo Ugar-Bajbuk vietov\u0117je, dabartin\u0117je Serbijos Vojvodinoje, mokslininkai nustat\u0117, kad gyvenviet\u0117 gal\u0117jo u\u017eimti daugiau kaip 9 hektarus.<\/p>\n
Pagal aptikt\u0173 strukt\u016br\u0173 tank\u012f ir plan\u0105 tyr\u0117jai suskai\u010diavo iki 220 statini\u0173, kurie interpretuojami kaip gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 liekanos. Skai\u010diuojama, kad piko metu \u010dia gal\u0117jo gyventi daugiau nei 700 \u017emoni\u0173, tod\u0117l vietov\u0117 laikytina vienu ry\u0161kesni\u0173 regiono bendruomenini\u0173 centr\u0173.<\/p>\n
Gyvenviet\u0117 siejama su Vin\u010dos kult\u016bra, laikoma viena svarbiausi\u0173 v\u0117lyvojo neolito kult\u016br\u0173 Balkanuose. \u0160io laikotarpio bendruomen\u0117s gars\u0117jo \u017eemdirbyste, amatais ir tolimais mainais, o j\u0173 keramika bei akmens dirbiniai rodo auk\u0161t\u0105 meistryst\u0117s lyg\u012f.<\/p>\n
Opovo buvo tiriama ir XX am\u017eiaus devintajame de\u0161imtmetyje, ta\u010diau tuomet remtasi gerokai kuklesniais duomenimis. Tada manyta, kad gyvenviet\u0117 u\u017e\u0117m\u0117 apie 5 hektarus ir joje gal\u0117jo gyventi ma\u017edaug 200 \u017emoni\u0173, tod\u0117l ji buvo vertinama kaip nedidel\u0117 \u017eemdirbi\u0173 bendruomen\u0117.<\/p>\n
2022\u20132024 metais vokie\u010di\u0173 ir serb\u0173 mokslinink\u0173 komanda pritaik\u0117 platesn\u012f neinvazini\u0173 metod\u0173 rinkin\u012f, leid\u017eiant\u012f \u012fvertinti vietov\u0119 neardant did\u017eiosios dalies sluoksni\u0173. Buvo sistemingai renkami radiniai nuo pavir\u0161iaus, atlikti geofiziniai matavimai, o pasirinktuose ta\u0161kuose \u2013 geoarcheologiniai gr\u0119\u017einiai.<\/p>\n
Tik baigiamajame etape \u012fvykdyti nedideli, tiksliniai kasin\u0117jimai, sutelkti \u012f vien\u0105 i\u0161 gyvenviet\u0119 juosusi\u0173 griovi\u0173. Toks derinys leido tiksliau atsekti u\u017estatymo ribas ir pamatyti bendr\u0105 plan\u0105, kuris anks\u010diau i\u0161liko nepakankamai ai\u0161kus.<\/p>\n
Patikslintas ir pagrindin\u0117s gyvenviet\u0117s faz\u0117s datavimas: radiokarbono analiz\u0117s rodo laikotarp\u012f apie 4850\u20134725 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. Tyr\u0117jai taip pat i\u0161skyr\u0117 du raidos etapus ir po\u017eymi\u0173, kad teritorija did\u0117jo palaipsniui, o ne buvo suformuota vienu metu.<\/p>\n
Aplink gyvenviet\u0119 fiksuota iki penki\u0173 \u017eiedini\u0173 griovi\u0173. Toki\u0173 \u012ftvirtinim\u0173 ar ribo\u017eenkli\u0173 \u012frengimas b\u016bt\u0173 pareikalav\u0119s daug darbo j\u0117gos ir koordinacijos, ta\u010diau kol kas nerasta ai\u0161ki\u0173 \u017eenkl\u0173, kad darbai buvo organizuojami prievarta.<\/p>\n
Vertinant statini\u0173 dyd\u017eius ir pasiskirstym\u0105, materialin\u0117s nelygyb\u0117s skirtumai atrodo palyginti nedideli. Tai leid\u017eia svarstyti, kad bendruomen\u0117 gal\u0117jo remtis labiau kooperacija nei ry\u0161kia, grie\u017etai hierarchine vald\u017eios strukt\u016bra, o tokios \u012f\u017evalgos svarbios ai\u0161kinantis v\u0117lyvojo neolito socialinius poky\u010dius Balkanuose.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo leidinyje Archaeologia Austriaca. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161is atvejis dar kart\u0105 parodo, kaip neinvazin\u0117s technologijos archeologijoje gali atverti didesn\u012f vaizd\u0105, kai ankstesni vertinimai r\u0117m\u0117si ribotais kasin\u0117jim\u0173 plotais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimai Serbijoje atskleid\u0117, kad neolito gyvenviet\u0117 buvo mil\u017eini\u0161ka: daugiau kaip 9 hektarai, iki 220 nam\u0173 ir per 700 gyventoj\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57782,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,27456,6284,16360,4154,44379],"miestas":[],"class_list":["post-57781","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-geofizikiniai-tyrimai","tag-neolitas","tag-radiokarbono-datavimas","tag-serbija","tag-vincos-kultura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57781","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57781"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57781\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57782"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57781"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57781"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57781"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57781"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}