{"id":57960,"date":"2026-09-28T13:38:12","date_gmt":"2026-09-28T13:38:12","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/28\/mokslininkai-atskleide-netiketa-sunu-triuka-kalbos-rastus-jie-isgirsta-taip-kaip-manyta-tik-apie-zmones\/"},"modified":"2026-09-28T13:38:12","modified_gmt":"2026-09-28T13:38:12","slug":"mokslininkai-atskleide-netiketa-sunu-triuka-kalbos-rastus-jie-isgirsta-taip-kaip-manyta-tik-apie-zmones","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/28\/mokslininkai-atskleide-netiketa-sunu-triuka-kalbos-rastus-jie-isgirsta-taip-kaip-manyta-tik-apie-zmones\/","title":{"rendered":"Mokslininkai atskleid\u0117 netik\u0117t\u0105 \u0161un\u0173 triuk\u0105: kalbos ra\u0161tus jie i\u0161girsta taip, kaip manyta tik apie \u017emones"},"content":{"rendered":"

Eksperimentas be pauzi\u0173<\/h2>\n

\u0160unys da\u017enai sureaguoja \u012f savo vard\u0105 ar \u017eod\u012f pasivaik\u0161\u010dioti, ta\u010diau naujas tyrimas parod\u0117 dar \u012fdomesn\u012f geb\u0117jim\u0105: jie gali aptikti \u017eod\u017ei\u0173 ra\u0161tus nenutr\u016bkstan\u010dioje kalboje. Tai rei\u0161kia, kad j\u0173 smegenys sugeba suskaidyti gars\u0173 sraut\u0105 \u012f pasikartojan\u010dius vienetus net tada, kai n\u0117ra ai\u0161ki\u0173 pauzi\u0173.<\/p>\n

Tyrim\u0105 atlik\u0119 Vengrijos E\u00f6tv\u00f6s Lor\u00e1nd universiteto mokslininkai \u0161unims leido klausytis vientiso \u012fra\u0161\u0173 srauto su dirbtiniais, prasm\u0117s neturin\u010diais trij\u0173 skiemen\u0173 \u017eod\u017eiais. Svarbiausia s\u0105lyga buvo ta, kad tarp \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 nebuvo tylos tarp\u0173, tod\u0117l vien pagal pauzes atpa\u017einti rib\u0173 ne\u012fmanoma.<\/p>\n

Kol \u0161unys klaus\u0117si \u012fra\u0161\u0173, ant j\u0173 galv\u0173 pritvirtinti elektrodai fiksavo smegen\u0173 elektrin\u012f aktyvum\u0105. Tokiu pa\u010diu principu buvo tiriami ir suaug\u0119 \u017emon\u0117s, kad b\u016bt\u0173 galima palyginti, ar smegenys pana\u0161iai seka kalbos strukt\u016br\u0105.<\/p>\n

Kod\u0117l laim\u0117jo priebalsiai<\/h2>\n

Mokslininkai pareng\u0117 kelias skirtingas garso versijas: vienoje \u201e\u017eod\u017eius\u201c apibr\u0117\u017e\u0117 pasikartojantys priebalsi\u0173 ra\u0161tai, kitoje t\u0105 pa\u010di\u0105 funkcij\u0105 atliko balsiai. Tre\u010dioje versijoje skiemenys buvo sumai\u0161yti taip, kad jokio pasikartojan\u010dio \u017eod\u017eio modelio nelikt\u0173.<\/p>\n

Nors balsiai akusti\u0161kai da\u017eniausiai skamba ry\u0161kiau ir turi daugiau energijos, \u0161un\u0173 smegenys ai\u0161kiau sinchronizavosi su tais \u012fra\u0161ais, kuriuose kartojosi priebalsi\u0173 ra\u0161tai. Kitaip tariant, \u0161unys neuroni\u0161kai \u201epagavo\u201c trij\u0173 skiemen\u0173 vienet\u0173 ritm\u0105, kai u\u017euomin\u0105 apie ribas suteik\u0117 priebalsiai.<\/p>\n

\u012era\u0161uose, kuriuose ra\u0161tus k\u016br\u0117 balsiai, tokio ai\u0161kaus \u017eod\u017ei\u0173 lygmens smegen\u0173 atsako \u0161unims prakti\u0161kai nefiksuota, jis nebuvo reik\u0161mingai stipresnis nei sumai\u0161ytame \u012fra\u0161e. \u017dmoni\u0173 smegenys taip pat pirmenyb\u0119 teik\u0117 priebalsi\u0173 ra\u0161tams, ta\u010diau jie labiau nei \u0161unys sek\u0117 ir balsi\u0173 apibr\u0117\u017et\u0105 model\u012f.<\/p>\n

K\u0105 tai rei\u0161kia \u0161un\u0173 supratimui<\/h2>\n

Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad rezultatai nerei\u0161kia, jog \u0161unys i\u0161moko \u017eod\u017ei\u0173 reik\u0161mes. Tyrimas rodo geb\u0117jim\u0105 atpa\u017einti pasikartojan\u010dias strukt\u016bras ir segmentuoti nenutr\u016bkstam\u0105 kalbos sraut\u0105, o ne semantin\u012f supratim\u0105.<\/p>\n

\u201eYpa\u010d \u012fdomu tai, kad tokio \u0161ali\u0161kumo priebalsiams iki \u0161iol nebuvo pademonstruota kitoms r\u016b\u0161ims, net ir ne\u017emoginiams primatams, ta\u010diau mes j\u012f aptikome \u0161unims\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autor\u0117s Bogl\u00e1rka Morvai ir Dorottya R\u00e1cz.<\/p>\n

Mokslinink\u0173 teigimu, i\u0161vada leid\u017eia svarstyti, kad bent daliai kalbos apdorojimo ypatybi\u0173 neb\u016btinai reikia smegen\u0173, i\u0161 anksto \u201esukonfig\u016bruot\u0173\u201c kalbai. Patirtis, nuolat girdint \u017emoni\u0173 kalb\u0105, gali b\u016bti pakankama, kad atsirast\u0173 jautrumas informatyviems gars\u0173 ra\u0161tams.<\/p>\n

Kartu nustatyta ir rib\u0173: nors abi r\u016b\u0161ys sek\u0117 skiemen\u0173 ritm\u0105, \u017emon\u0117ms b\u016bdingesnis ai\u0161kus atskir\u0173 kalbos gars\u0173 \u201esekimas\u201c. Tyr\u0117jai tai ai\u0161kina tuo, kad \u0161unims ma\u017eiausias apdorojimo vienetas da\u017eniau yra skiemuo, o ne atskiras fonetinis garsas.<\/p>\n

Komanda taip pat patikrino, ar svarbi ankstyva gyvenimo patirtis namuose, kur gausu \u017emoni\u0173 kalbos. Net ir tie \u0161unys, kurie, kaip manyta, \u012f toki\u0105 aplink\u0105 pateko v\u0117liau nei 12 savai\u010di\u0173 am\u017eiaus, demonstravo priebalsi\u0173 ra\u0161t\u0173 pirmenyb\u0119, nors tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia nedidel\u0119 imt\u012f ir ne visada pilnai \u017einom\u0105 ankstyv\u0105 istorij\u0105.<\/p>\n

Pasak autori\u0173, tolesni tyrimai gal\u0117t\u0173 tiksliau atsakyti, kada \u0161i nuostata formuojasi ir ar ji susijusi su prijaukinimu. Viena i\u0161 kryp\u010di\u0173 b\u016bt\u0173 palyginti \u0161unis su vilkais, siekiant suprasti, ar tokie geb\u0117jimai buvo \u201eatsine\u0161ti\u201c i\u0161 prot\u0117vi\u0173, ar sustipr\u0117jo per ilg\u0105 gyvenim\u0105 greta \u017emogaus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tyrimas parod\u0117, kad \u0161unys gali aptikti \u017eod\u017ei\u0173 ra\u0161tus nenutr\u016bkstan\u010dioje kalboje: j\u0173 smegenys labiau seka priebalsi\u0173, o ne balsi\u0173 modelius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57961,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[10110,44504,44503,3129,44505,831],"miestas":[],"class_list":["post-57960","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-eeg","tag-eotvos-lorand-universitetas","tag-kalbos-suvokimas","tag-neuromokslai","tag-science-zurnalas","tag-sunys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57960","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57960"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57960\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57961"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57960"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57960"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57960"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57960"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}