{"id":57964,"date":"2026-09-28T13:39:02","date_gmt":"2026-09-28T13:39:02","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/28\/stihl-vadovas-ispeja-vokietija-praranda-pramone-stai-kokiu-reformu-reikia-dabar\/"},"modified":"2026-09-28T13:39:02","modified_gmt":"2026-09-28T13:39:02","slug":"stihl-vadovas-ispeja-vokietija-praranda-pramone-stai-kokiu-reformu-reikia-dabar","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/28\/stihl-vadovas-ispeja-vokietija-praranda-pramone-stai-kokiu-reformu-reikia-dabar\/","title":{"rendered":"\u201eSTIHL\u201c vadovas \u012fsp\u0117ja: Vokietija praranda pramon\u0119 \u2013 \u0161tai koki\u0173 reform\u0173 reikia dabar"},"content":{"rendered":"<p>Vokietijos pramon\u0117 pastaruosius metus patiria u\u017esit\u0119susi\u0105 stagnacij\u0105, o investicij\u0173 tempas i\u0161lieka menkas, teigia \u201eSTIHL\u201c patariamosios ir steb\u0117toj\u0173 tarybos pirmininkas dr. Nikolas Stihl. Jo vertinimu, per ma\u017edaug a\u0161tuonerius metus \u0161alis neteko reik\u0161mingos pramon\u0117s gamybos dalies, o dalis \u012fmoni\u0173 apsiriboja tik susid\u0117v\u0117jusio turto pakeitimu.<\/p>\n<p>Pasak autoriaus, prie spaudimo prisideda i\u0161oriniai veiksniai, tokie kaip geopolitin\u0117 \u012ftampa, JAV prekybos ribojimai ar agresyvi Kinijos pramon\u0117s politika. Vis d\u0117lto did\u017eiausi i\u0161\u0161\u016bkiai, jo teigimu, kyla \u0161alies viduje: per didel\u0117 reguliavimo na\u0161ta, auk\u0161tos energijos ir darbo s\u0105naudos, dideli mokes\u010diai bei prast\u0117jan\u010dios kompetencijos.<\/p>\n<h2>Reformos, kurios turi duoti efekt\u0105<\/h2>\n<p>Dr. Nikolas Stihl pripa\u017e\u012fsta, kad Vokietijos vald\u017eia pristat\u0117 poky\u010di\u0173 paket\u0105, apimant\u012f sveikatos draudim\u0105, pensijas, mokes\u010dius ir darbo rink\u0105, ta\u010diau jo nepakanka strukt\u016brinei krizei \u012fveikti. Jo teigimu, verslui ypa\u010d svarbu, kad prad\u0117tos reformos neb\u016bt\u0173 i\u0161skaidytos ar susilpnintos politini\u0173 kompromis\u0173 kaina.<\/p>\n<p>Autorius pabr\u0117\u017eia, kad vien specialieji fondai gynybai ir infrastrukt\u016brai ne\u012f\u017eiebs tvaraus augimo, jei nepasikeis s\u0105lygos investuoti ir kurti gamyb\u0105. Jo manymu, kitas reform\u0173 etapas tur\u0117t\u0173 ma\u017einti biurokratij\u0105, skatinti investicijas \u012f tyrimus ir pl\u0117tr\u0105 bei didinti produktyvum\u0105 per skaitmenizacij\u0105 ir dirbtin\u012f intelekt\u0105.<\/p>\n<p>\u201eKiti reform\u0173 \u017eingsniai turi toliau ma\u017einti biurokratij\u0105, didinti bendr\u0105 i\u0161dirbt\u0173 valand\u0173 skai\u010di\u0173, ma\u017einti darbo s\u0105naudas ir suteikti \u012fmon\u0117ms realias paskatas investuoti \u012f mokslinius tyrimus bei pl\u0117tr\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 dr. Nikolas Stihl.<\/p>\n<h2>Valstyb\u0117 kaip paslaug\u0173 teik\u0117ja<\/h2>\n<p>Vienas ry\u0161kiausi\u0173 akcent\u0173 yra vie\u0161ojo sektoriaus darbo kokyb\u0117: ai\u0161kios taisykl\u0117s, greitos proced\u016bros, proporcingi ataskait\u0173 reikalavimai ir realiai veikiantys skaitmeniniai procesai. Dr. Nikolas Stihl teigia, kad administravimas turi pad\u0117ti \u012fgyvendinti projektus, o ne tapti kli\u016btimi, ypa\u010d kai sprendimai d\u0117l investicij\u0173 konkuruoja tarptautiniu mastu.<\/p>\n<p>Jo vertinimu, dokumentavimo na\u0161tos ma\u017einimas gal\u0117t\u0173 tapti signalu, kad valstyb\u0117 kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f \u012f versl\u0105 ir gyventojus. Tokie sprendimai, pasak autoriaus, didint\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 Vokietija kaip vieta investuoti ir gaminti, o kartu stiprint\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 politika.<\/p>\n<h2>Darbo valandos, s\u0105naudos ir demografija<\/h2>\n<p>Autorius daug d\u0117mesio skiria demografijai, kuri ma\u017eina darbo j\u0117gos pasi\u016bl\u0105 ir didina spaudim\u0105 socialin\u0117ms sistemoms. Jo teigimu, norint i\u0161laikyti gerov\u0117s valstyb\u0117s finansin\u012f pagrind\u0105, bendras i\u0161dirbt\u0173 valand\u0173 skai\u010dius ekonomikoje turi augti, o diskusija apie tai netur\u0117t\u0173 virsti darbuotoj\u0173 kaltinimu.<\/p>\n<p>Tarp galim\u0173 priemoni\u0173 jis mini paskatas dirbti daugiau, geresn\u012f dalyvavim\u0105 darbo rinkoje, kvalifikuotos migracijos politik\u0105 ir sprendimus, susijusius su nedarbingumo administravimu. Taip pat pabr\u0117\u017eiama, kad produktyvumo augimas vien per skaitmenizacij\u0105 ir DI, autoriaus nuomone, nekompensuos demografini\u0173 poky\u010di\u0173 masto.<\/p>\n<p>Kitas jautrus klausimas yra darbo s\u0105naudos ir socialinio draudimo \u012fmokos. Dr. Nikolas Stihl teigia, kad ne darbo u\u017emokes\u010dio ka\u0161tai, susij\u0119 su pensij\u0173, sveikatos, slaugos ir nedarbo draudimu, netur\u0117t\u0173 per\u017eengti ekonomi\u0161kai tvarios ribos, ta\u010diau realyb\u0117je \u0161i riba, jo vertinimu, jau vir\u0161yta.<\/p>\n<p>Pramon\u0117s konkurencingum\u0105 jis sieja ir su b\u016bsimomis kolektyvin\u0117mis derybomis metalo bei elektros pramon\u0117je, kurios, pasak autoriaus, taps lakmuso popier\u0117liu, ar Vokietija i\u0161liks stipri pramonin\u0117 valstyb\u0117. Jis ragina ie\u0161koti sprendim\u0173, kurie leist\u0173 i\u0161laikyti gamyb\u0105 \u0161alyje ir apsaugoti darbo vietas.<\/p>\n<p>Teksto pabaigoje autorius akcentuoja, kad inovacij\u0173 ekosistema, apjungianti moksl\u0105, universitetus, klasterius ir \u012fmones, yra vienas did\u017eiausi\u0173 Vokietijos prana\u0161um\u0173. Jo teigimu, didesn\u0117s mokestin\u0117s paskatos, daugiau rizikos kapitalo ir ma\u017eiau biurokratini\u0173 barjer\u0173 leist\u0173 grei\u010diau perkelti \u017einias \u012f produktus ir naujus verslo modelius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eSTIHL\u201c vadovas persp\u0117ja, kad Vokietijos pramon\u0117 silpsta, investicijos stringa, o demografija spaud\u017eia gerov\u0117s sistem\u0105 \u2013 reikalingas naujas reform\u0173 etapas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57965,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[2996,419,102,3885,4101,40320,11917],"miestas":[],"class_list":["post-57964","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-biurokratija","tag-darbo-rinka","tag-dirbtinis-intelektas","tag-pramone","tag-skaitmenizacija","tag-stihl","tag-vokietijos-ekonomika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57964","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57964"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57964\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57965"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57964"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57964"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57964"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57964"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}