Japonijos mokslinink\u0173 komanda nustat\u0117, kad 2011 metais \u0161al\u012f nusiaub\u0119s cunamis netik\u0117tai suk\u016br\u0117 s\u0105lygas susiformuoti \u017euv\u0173 hibridams, ta\u010diau ilgainiui \u0161i \u201enauja\u201c populiacija beveik i\u0161nyko. Genominiai tyrimai parod\u0117, kad per ma\u017edaug de\u0161imt kart\u0173 vienos r\u016b\u0161ies genetin\u0117 med\u017eiaga i\u0161 vietin\u0117s populiacijos buvo beveik visi\u0161kai pa\u0161alinta.<\/p>\n
Tyrimas atliktas stebint dygli\u0173 populiacij\u0105 Ocu\u010di miestelyje, kur cunamio banga kai kuriose vietose vir\u0161ijo 10 metr\u0173. Stichija perne\u0161\u0117 j\u016brin\u0119 dygl\u0119 Gasterosteus nipponicus \u012f sausumoje susidariusius telkinius, o atsl\u016bgstantis vanduo gal\u0117jo \u012f juos \u012ftraukti ir g\u0117lavandenes dygles Gasterosteus aculeatus.<\/p>\n
I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u0161iuose telkiniuose vanduo buvo s\u016brokas ar j\u016brinis, ta\u010diau b\u0117gant laikui d\u0117l krituli\u0173, gruntinio vandens ir aplinkos poky\u010di\u0173 jis tapo daugiausia g\u0117las. Tai sudar\u0117 ne\u012fprast\u0105 \u201etilt\u0105\u201c tarp dviej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, nes j\u016brin\u0117 dygl\u0117 dal\u012f gyvenimo ciklo gali praleisti g\u0117luose vandenyse, tod\u0117l i\u0161gyveno ir kry\u017eminosi su vietin\u0117mis \u017euvimis.<\/p>\n
Kai populiacija buvo tirta 2012 metais, apie 38 proc. analizuot\u0173 individ\u0173 buvo hibridai, tur\u0117j\u0119 ir j\u016brini\u0173, ir g\u0117lavandeni\u0173 prot\u0117vi\u0173 DNR. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio tai gal\u0117jo atrodyti kaip prad\u017eia stabilios mi\u0161rios populiacijos, kuri ilgainiui tapt\u0173 nauja ekologine forma.<\/p>\n
Vis d\u0117lto v\u0117lesni steb\u0117jimai atskleid\u0117 prie\u0161ing\u0105 scenarij\u0173. Reguliariai tiriant genomo poky\u010dius nustatyta, kad j\u016brin\u0117s r\u016b\u0161ies genetiniai fragmentai nuosekliai ma\u017e\u0117jo, o iki 2020 met\u0173 populiacijoje beveik visi\u0161kai dominavo g\u0117lavanden\u0117s dygl\u0117s genetika.<\/p>\n
Kadangi dygl\u0117s paprastai dauginasi ma\u017edaug kart\u0105 per metus, toks genetin\u0117s sud\u0117ties \u201epersitvarkymas\u201c \u012fvyko ma\u017edaug per de\u0161imt kart\u0173. Tai svarbu evoliucijos biologijai, nes retai pasitaiko atvejis, kai nat\u016brali populiacija stebima beveik nuo pat hibridizacijos prad\u017eios ir v\u0117liau sekama ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017e\u0117, kad skirtingos genomo dalys nyko nevienodu tempu. Ypa\u010d greitai ma\u017e\u0117jo fragmentai, siejami su prisitaikymu gyventi g\u0117lame vandenyje, migracija \u012f j\u016br\u0105, poros pasirinkimu ir hibridini\u0173 patin\u0173 nevaisingumu, tai rodo stiprias reprodukcines kli\u016btis.<\/p>\n
Analiz\u0117s ir modeliavimas taip pat leido \u012ftarti, kad vien pagrindini\u0173 \u201ebarjer\u0173\u201c nepakanka paai\u0161kinti visam procesui. Tik\u0117tina, kad svarb\u0173 vaidmen\u012f tur\u0117jo ir daugyb\u0117 silpnesni\u0173 genetini\u0173 nesuderinamum\u0173, i\u0161sibars\u010diusi\u0173 visame genome, kurie kartu l\u0117m\u0117 laipsni\u0161k\u0105 j\u016brin\u0117s r\u016b\u0161ies DNR eliminacij\u0105.<\/p>\n
\u0160i istorija parodo, kad ekstremal\u016bs klimato ir gamtiniai \u012fvykiai gali staiga suvesti atskiras r\u016b\u0161is ir sukurti trumpalaikes hibrid\u0173 bangas. Ta\u010diau gamtoje tokie \u201eeksperimentai\u201c neb\u016btinai virsta ilgalaike nauja populiacija, ypa\u010d jei aplinka gr\u012f\u017eta prie s\u0105lyg\u0173, palanki\u0173 vienai i\u0161 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2011 metais Japonijos cunamis suk\u016br\u0117 dygli\u0173 \u017euv\u0173 hibridus, bet tyrimai rodo, kad per ma\u017edaug 10 kart\u0173 j\u016brin\u0117 genetika beveik i\u0161nyko.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58048,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[31808,3211,44565,2239,44564,625],"miestas":[],"class_list":["post-58047","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-cunamis","tag-evoliucija","tag-gasterosteus","tag-genetika","tag-hibridizacija","tag-japonija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58047","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58047"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58047\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58048"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58047"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58047"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58047"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58047"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}