Naujas mokslinink\u0173 darbas rodo, kad Vidur\u017eemio j\u016bros regiono mitybos princip\u0173 laikymasis gali b\u016bti siejamas su didesniu dviej\u0173 mitochondrij\u0173 gaminam\u0173 mikroprotein\u0173 kiekiu kraujyje. Tyrime daugiausia d\u0117mesio skirta humaninui ir SHMOOSE, kurie siejami su l\u0105steli\u0173 atsaku \u012f stres\u0105, metabolizmu ir sen\u0117jimo procesais.<\/p>\n
Mitochondrijos yra l\u0105stel\u0117s energijos \u201ej\u0117gain\u0117s\u201c, o dalis j\u0173 genetin\u0117s informacijos koduoja labai ma\u017eas baltym\u0173 molekules, kurios gali tur\u0117ti reguliacini\u0173 funkcij\u0173. Ankstesni tyrimai yra siej\u0119 humanin\u0105 su nerv\u0173 sistemos ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 apsauga, o tokie signaliniai baltymai vis da\u017eniau tiriami kaip galimi biologiniai \u017eymenys.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161analizavo 49 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 duomenis, kuri\u0173 vidutinis am\u017eius siek\u0117 78 metus. Dalyviai anks\u010diau buvo \u012ftraukti \u012f su prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimu susijus\u012f tyrim\u0105, o \u0161\u012f kart\u0105 mokslininkai \u012fvertino j\u0173 mityb\u0105 ir mikroprotein\u0173 koncentracijas kraujyje.<\/p>\n
Dalyviai buvo suskirstyti pagal tai, kiek nuosekliai laik\u0117si Vidur\u017eemio j\u016bros regiono mitybos gairi\u0173. Nustatyta, kad tie, kuri\u0173 mityba labiausiai atitiko \u0161\u012f model\u012f, tur\u0117jo didesnes ir humanino, ir SHMOOSE koncentracijas.<\/p>\n
Ry\u0161iai i\u0161liko \u012fdom\u016bs ir vertinant atskiras maisto grupes. SHMOOSE koncentracija buvo didesn\u0117 tarp \u017emoni\u0173, kurie da\u017eniau rinkosi alyvuogi\u0173 aliej\u0173 ir re\u010diau valg\u0117 rafinuot\u0105 duon\u0105, o humaninas labiau siejosi su alyvuogi\u0173 aliejumi, \u017euvimi ir ank\u0161tin\u0117mis kult\u016bromis.<\/p>\n
Vienas \u012fdomiausi\u0173 radini\u0173 susij\u0119s su oksidaciniu stresu, kuris laikomas vienu i\u0161 mechanizm\u0173, prisidedan\u010di\u0173 prie kraujagysli\u0173 pa\u017eaidos, u\u017edegimo ir su am\u017eiumi did\u0117jan\u010dios l\u0117tini\u0173 lig\u0173 rizikos. Tyrime steb\u0117ta atvirk\u0161tin\u0117 s\u0105saja tarp humanino ir Nox2 fermento aktyvumo, siejamo su reaktyvi\u0173j\u0173 deguonies form\u0173 gamyba.<\/p>\n
Mokslininkai pa\u017eym\u0117jo, kad \u0161i s\u0105saja i\u0161liko reik\u0161minga net \u012fvertinus lyt\u012f ir k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105. Vis d\u0117lto tai dar ne\u012frodo prie\u017eastinio ry\u0161io, o tik rodo galim\u0105 krypt\u012f, kuri\u0105 verta tikrinti didesniais ir geriau kontroliuojamais tyrimais.<\/p>\n
\u201eKol kas tai perspektyvi hipotez\u0117, o ne \u012frodymas, kad konkret\u016bs produktai tiesiogiai padidina mikroprotein\u0173 kiek\u012f ir d\u0117l to apsaugo \u0161ird\u012f\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 tyrimo autoriai.<\/p>\n
Vidur\u017eemio j\u016bros regiono mityba paprastai apib\u016bdinama kaip gausi dar\u017eovi\u0173, vaisi\u0173, viso gr\u016bdo produkt\u0173, ank\u0161tini\u0173 kult\u016br\u0173, rie\u0161ut\u0173 ir alyvuogi\u0173 aliejaus, reguliariai \u012ftraukiant \u017euv\u012f. Tuo pa\u010diu ribojama itin perdirbta produkcija, saldumynai, taip pat raudona ir perdirbta m\u0117sa.<\/p>\n
Toks mitybos modelis siejamas su didesniu skaidul\u0173 kiekiu ir palankesne riebal\u0173 sud\u0117timi racione, o augalin\u0117s kilm\u0117s produktai da\u017enai suteikia daugiau polifenoli\u0173 bei kit\u0173 biologi\u0161kai aktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173. \u0160ie veiksniai gali b\u016bti susij\u0119 su ma\u017eesniu u\u017edegiminiu fonu ir geresniais metaboliniais rodikliais.<\/p>\n
Svarbu ir tai, kad didel\u0117s apimties ankstesni tyrimai yra parod\u0119 ry\u0161\u012f tarp Vidur\u017eemio j\u016bros mitybos ir ma\u017eesn\u0117s \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 \u012fvyki\u0173 rizikos, ypa\u010d didesn\u0117s rizikos grup\u0117se. Vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eiama, kad reik\u0161m\u0119 turi ne vienas produktas, o bendras mitybos ra\u0161tas.<\/p>\n
Naujasis darbas prie \u0161ios temos prideda dar vien\u0105 galim\u0105 paai\u0161kinim\u0105 l\u0105steli\u0173 lygiu: mitochondrij\u0173 mikroproteinai ateityje gal\u0117t\u0173 tapti rodikliais, padedan\u010diais suprasti, kaip organizmas reaguoja \u012f ilgalaikius mitybos \u012fpro\u010dius. Ta\u010diau kol kas mokslininkai ragina vertinti rezultatus atsargiai d\u0117l nedidel\u0117s imties ir tyrimo dizaino ribotum\u0173.<\/p>\n
Praktin\u0117 i\u0161vada i\u0161lieka gana paprasta: da\u017eniau rinktis dar\u017eoves, ank\u0161tines kult\u016bras, \u017euv\u012f ir kokybi\u0161kus riebalus, o rafinuotus gr\u016bdinius produktus ir itin perdirbt\u0105 maist\u0105 palikti retesniems atvejams. Tokia kryptis daugeliui \u017emoni\u0173 sutampa ir su \u0161iuolaikin\u0117mis visuomen\u0117s sveikatos rekomendacijomis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas sieja Vidur\u017eemio j\u016bros mityb\u0105 su didesniu mikroprotein\u0173 kiekiu kraujyje ir galimai ma\u017eesniu oksidaciniu stresu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58216,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[282,17010,10053,20528,256,251,12466],"miestas":[],"class_list":["post-58215","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-alyvuogiu-aliejus","tag-ankstines-kulturos","tag-mitochondrijos","tag-oksidacinis-stresas","tag-sirdies-sveikata","tag-vidurzemio-juros-dieta","tag-zuvys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58215","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58215"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58215\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58216"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58215"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58215"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58215"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58215"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}