Atv\u0117sus orams gyvat\u0117s sode ar kieme da\u017enai tarsi pradingsta, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad j\u0173 neliko. Kaip \u0161altakraujai gyv\u016bnai, jos priklauso nuo aplinkos temperat\u016bros, tod\u0117l v\u0117stant orui smarkiai suma\u017eina aktyvum\u0105 ir ie\u0161ko viet\u0173, kur \u0161iluma kinta kuo ma\u017eiau.<\/p>\n
\u017diem\u0105 gyvat\u0117s pereina \u012f vadinam\u0105j\u0105 brumacij\u0105, kuri pana\u0161i \u012f \u017eiemos mieg\u0105, bet n\u0117ra jam tapati. Sul\u0117t\u0117ja kv\u0117pavimas, \u0161irdies ritmas ir med\u017eiag\u0173 apykaita, o energijai jos naudoja ruden\u012f sukauptas atsargas, tod\u0117l \u0161altuoju sezonu paprastai nesimaitina.<\/p>\n
\u201eNe\u012fprastai \u0161ilt\u0105 \u017eiemos dien\u0105 gyvat\u0117 gali trumpam i\u0161l\u012fsti pasi\u0161ildyti saul\u0117je ar atsigerti, o tada v\u0117l gr\u012f\u017eti \u012f sl\u0117ptuv\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 gamtosaugin\u0117s organizacijos Save the Snakes vadovas Michaelas Starkey.<\/p>\n
Kur gyvat\u0117s slepiasi at\u0161alus orams?<\/p>\n
Ie\u0161kodamos pastovesn\u0117s temperat\u016bros gyvat\u0117s renkasi sl\u0117ptuves, kurios apsaugo nuo \u0161al\u010dio ir staigi\u0173 permain\u0173. Da\u017eniausiai tai b\u016bna gilesn\u0117s ertm\u0117s po \u017eeme arba vietos, kurias \u0161ildo sukaupta \u0161iluma ir organini\u0173 med\u017eiag\u0173 irimas.<\/p>\n
Sodybose ir soduose tokios vietos gali b\u016bti grau\u017eik\u0173 urvai, akmen\u0173 kr\u016bvos ar m\u016bro ply\u0161iai, komposto kr\u016bvos, malk\u0173 rietuv\u0117s, storas mul\u010dio sluoksnis, taip pat tarpai po terasomis, sand\u0117liukais ar kitais statiniais. Svarbiausia s\u0105lyga yra tai, kad sl\u0117ptuv\u0117 b\u016bt\u0173 pakankamai gili ir neper\u0161lanti per \u0161al\u010dius.<\/p>\n
\u201eSode gyvat\u0117s gali sl\u0117ptis statiniuose, kuriuose ilgiau i\u0161silaiko \u0161iluma, pavyzd\u017eiui, sand\u0117liuke. Jos taip pat neretai pasirenka \u012fvairi\u0173 sukraut\u0173 daikt\u0173 kr\u016bvas, \u012fskaitant medien\u0105 ar metalo lak\u0161tus\u201c, \u2013 sak\u0117 Floridos universitete ekologij\u0105 ir gamtosaug\u0105 studijavusi Brooke DeMure.<\/p>\n
Kada gyvat\u0117s v\u0117l tampa aktyvios?<\/p>\n
Vienos konkre\u010dios datos n\u0117ra, nes aktyvum\u0105 pirmiausia lemia oro temperat\u016bra, regiono klimatas ir konkreti r\u016b\u0161is. \u0160altesniuose kra\u0161tuose gyvat\u0117s \u012f brumacij\u0105 gali pasitraukti dar ruden\u012f ir i\u0161likti neaktyvios iki ankstyvo pavasario.<\/p>\n
\u0160velnesnio klimato vietov\u0117se gyvat\u0117s da\u017eniau reaguoja \u012f trumpalaikius at\u0161ilimus, tod\u0117l net \u017eiem\u0105 kartais gali pasirodyti kelioms valandoms. Vis d\u0117lto po at\u0161ilimo gr\u012f\u017eus \u0161al\u010diams jos v\u0117l slepiasi, nes organizmui reikia stabilios, saugios temperat\u016bros.<\/p>\n
K\u0105 tai rei\u0161kia sodui ir kiemui?<\/p>\n
Gyvat\u0117s yra pl\u0117\u0161r\u016bn\u0117s ir ekosistemose atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f reguliuodamos smulki\u0173 grau\u017eik\u0173 bei dalies kenk\u0117j\u0173 gaus\u0105. Kai jos tampa neaktyvios, kai kuriais atvejais grau\u017eikai gali da\u017eniau lankytis sodybose ie\u0161kodami maisto ir sl\u0117ptuvi\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad kenk\u0117j\u0173 b\u016btinai staiga padaug\u0117s, nes j\u0173 gaus\u0105 veikia ir oro s\u0105lygos, maisto prieinamumas bei kiti pl\u0117\u0161r\u016bnai. Pavasar\u012f suaktyv\u0117jusios gyvat\u0117s gr\u012f\u017eta \u012f \u012fprast\u0105 mitybos ritm\u0105 ir v\u0117l prisideda prie nat\u016bralios pusiausvyros.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
At\u0161alus orams gyvat\u0117s nepranyksta: ekspertai paai\u0161kina brumacij\u0105, da\u017eniausias \u017eiemojimo sl\u0117ptuves sode ir kada jos v\u0117l suaktyv\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[44656,101,21322,7709,1482,44657,4902],"miestas":[],"class_list":["post-58221","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-brumacija","tag-ekologija","tag-ekosistema","tag-grauzikai","tag-gyvates","tag-saltakraujai-gyvunai","tag-sodo-kenkejai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58221","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58221"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58221\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58221"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58221"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58221"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58221"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}