Vandenyno vanduo, nors to plika akimi nematyti, turi vadinam\u0105j\u012f am\u017ei\u0173: kuo ilgiau jis nepasiekia pavir\u0161iaus, tuo labiau i\u0161eikvojamas jame i\u0161tirp\u0119s deguonis. Deguon\u012f sunaudoja j\u016br\u0173 organizmai, bakterijos ir chemin\u0117s reakcijos, o atsargos atsikuria tik vandeniui susimai\u0161ius su oru.<\/p>\n
Naujas tyrimas rodo paradoksal\u0173 scenarij\u0173 Ramiajame vandenyne: dalis vadinamojo jauno vandens sensta, o dalis seno vandens tarsi atjaun\u0117ja. Mokslininkai \u0161\u012f efekt\u0105 sieja su \u0161ylan\u010dio klimato kei\u010diamomis vandenyno cirkuliacijos kryptimis ir mai\u0161ymosi grei\u010diu.<\/p>\n
Ry\u0161kiausi poky\u010diai prognozuojami vir\u0161utin\u0117je Ramiojo vandenyno termoklinoje, ma\u017edaug 200\u20131 000 metr\u0173 gylyje. Tai pereinamasis sluoksnis tarp \u0161ilto, v\u0117j\u0173 gerai i\u0161mai\u0161omo pavir\u0161iaus ir \u0161altesni\u0173, gilesni\u0173 vandens masi\u0173.<\/p>\n
\u0160ylant vandenynui, did\u0117ja temperat\u016br\u0173 skirtumas tarp vir\u0161aus ir gelm\u0117s, tod\u0117l stipr\u0117ja sluoksniavimasis. Paprastai tariant, vandens sluoksniai pras\u010diau susimai\u0161o, o tai tiesiogiai veikia ir deguonies tiekim\u0105 \u012f gilesnius horizontus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai, naudodami idealizuot\u0105 vandenyno cirkuliacijos model\u012f, simuliavo \u0161imtme\u010dio poky\u010dius ir analizavo, kaip \u0161ylantis klimatas l\u0117tina vertikalius srautus. Paai\u0161k\u0117jo, kad poveikis skirtinguose Ramiojo vandenyno regionuose n\u0117ra vienodas.<\/p>\n
\u0160iaur\u0117s Ramiojo vandenyno subtropikuose termoklin\u0105 labiau papildo jaunesnis, deguonies turtingesnis vanduo i\u0161 vir\u0161aus. Kai vertikalus mai\u0161ymasis sul\u0117t\u0117ja, \u0161io papildymo ma\u017e\u0117ja, tod\u0117l vanduo tampa senesnis ir da\u017eniau siejamas su ma\u017eesniu deguonies kiekiu.<\/p>\n
Tuo metu tropin\u0117je Ramiojo vandenyno dalyje termoklin\u0105 labiau veikia senesnio vandens priemai\u0161a i\u0161 apa\u010dios. Jei \u0161is mai\u0161ymasis taip pat l\u0117t\u0117ja, \u012f termoklin\u0105 patenka ma\u017eiau seno vandens, tod\u0117l vidutinis vandens am\u017eius gali ma\u017e\u0117ti.<\/p>\n
\u201eModeliuodami siek\u0117me atskirti ir ai\u0161kiai parodyti, kokie \u0161ilimo sukelti cirkuliacijos poky\u010diai lemia model\u012f, kai jaunas vanduo sensta, o senas vanduo jaun\u0117ja Ramiojo vandenyno termoklinoje\u201c, \u2013 teig\u0117 tyrimo autoriai.<\/p>\n
Nors tyrime daugiausia d\u0117mesio skirta fiziniams procesams, jo i\u0161vados svarbios ir biologijai: ma\u017e\u0117jant mai\u0161ymuisi, giliau esantys sluoksniai da\u017eniau susiduria su deguonies deficitu. Tai ypa\u010d aktualu \u017euvims ir kitiems organizmams, kuri\u0173 paplitim\u0105 riboja deguonies kiekis.<\/p>\n
Mokslininkai pa\u017eymi, kad did\u017eiausi poky\u010diai, tik\u0117tina, bus juntami \u0160iaur\u0117s Ramiajame vandenyne, kur vandens tinkamumas gyvybei gali keistis labiausiai. Tuo pa\u010diu kai kuriuose jau dabar ma\u017eo deguonies plotuose prognozuojamas nuostolis per artimiausi\u0105 \u0161imtmet\u012f gali b\u016bti ne toks staigus, ta\u010diau pradinis fonas \u0161iose zonose ir taip i\u0161lieka prastesnis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f vadinam\u0105j\u012f nuotolin\u012f poveik\u012f: Piet\u0173 vandenyno ties Antarktida \u0161ilimas gali daryti \u012ftak\u0105 Ramiojo vandenyno vertikaliems srautams. Tokia s\u0105veika rodo, kad atskiri vandenyn\u0173 regionai klimato sistemoje yra glaud\u017eiai susieti.<\/p>\n
Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tolesniems vertinimams reik\u0117s detalesni\u0173 modeli\u0173, \u012ftraukiant v\u0117j\u0173 lauk\u0173 poky\u010dius ir biogeocheminius procesus. Vis d\u0117lto jau dabar ai\u0161ku, kad \u0161ilt\u0117jant planetai, vandenyno cirkuliacijos sul\u0117t\u0117jimas gali nevienodai perbrai\u017eyti deguonies ir vandens am\u017eiaus \u017eem\u0117lap\u012f skirtingose Ramiojo vandenyno dalyse.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo paradoks\u0105: \u0161ylant Ramiajam vandenynui dalis vandens sensta, o kita dalis jaun\u0117ja, keisdamas deguonies ir cirkuliacijos balans\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58269,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,44691,673,2323,44692,44690],"miestas":[],"class_list":["post-58268","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-deguonies-stoka","tag-klimato-kaita","tag-ramusis-vandenynas","tag-termoklina","tag-vandenynu-cirkuliacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58268","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58268"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58268\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58269"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58268"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58268"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58268"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58268"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}