Pary\u017eiaus centre, Senos saloje \u00cele de la Cit\u00e9, archeologai aptiko reik\u0161mingus gal\u0173 laikotarpio \u012ftvirtinim\u0173 p\u0117dsakus. Radiniai i\u0161kilo vykdant tyrimus \u201eH\u00f4tel-Dieu\u201c komplekso teritorijoje, kur planuojama rekonstrukcija.<\/p>\n
Tyrimus koordinuoja vietos archeologai kartu su Pranc\u016bzijos nacionalinio prevencin\u0117s archeologijos instituto Inrap specialistais. I\u0161 prad\u017ei\u0173 tik\u0117tasi rasti \u012fprast\u0173 miesto sluoksni\u0173, ta\u010diau netik\u0117tai aptikta konstrukcija primena b\u016btent gal\u0173 statybos tradicijas.<\/p>\n
Atkastas m\u016bras siekia apie 20 metr\u0173, kai kur i\u0161lik\u0119s kiek daugiau nei metro auk\u0161\u010dio. Jis suformuotas i\u0161 masyvi\u0173 akmen\u0173 ir sutvirtintas medini\u0173 sij\u0173 sistema, o u\u017e jo matoma supilta sm\u0117lio ir \u017evyro platforma, vietomis siekianti iki 2 metr\u0173 stor\u012f.<\/p>\n
Archeolog\u0173 vertinimu, tokia sandara gali rodyti, kad tai buvo didesn\u0117s gynybin\u0117s sistemos dalis. Ypa\u010d svarb\u016bs ir gaisro p\u0117dsakai: ant akmen\u0173 matyti intensyvaus kar\u0161\u010dio \u017eym\u0117s, o greta rasta sudegusi\u0173 s\u0117kl\u0173 bei apdegusi\u0173 medini\u0173 konstrukcij\u0173 liku\u010di\u0173.<\/p>\n
Prie m\u016bro pap\u0117d\u0117s aptiktas ir gele\u017einis gal\u0173 ieties antgalis, sustiprinantis prielaid\u0105, kad vietov\u0117 gal\u0117jo b\u016bti susijusi su kariniu konfliktu. Radiokarbono tyrimai medien\u0105 \u0161iuo metu datuoja laikotarpiu ma\u017edaug nuo 200 iki 10 met\u0173 prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105.<\/p>\n
Datavimas apima ir 52 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105, kai, anot Julijaus Cezario, vyko susir\u0117mimas d\u0117l Lutecijos. Savo veikale \u201eGal\u0173 karas\u201c rom\u0117n\u0173 vadas apra\u0161\u0117 paryzi\u0173 genties gyvenviet\u0119 saloje up\u0117je, kuri\u0105 gyn\u0117jai es\u0105 padeg\u0117 ir sugriov\u0117 tiltus, m\u0117gindami sustabdyti rom\u0117n\u0173 paj\u0117gas.<\/p>\n
\u201e\u0160is radinys yra itin svarbus epochos liudijimas, ta\u010diau prireiks papildom\u0173 tyrim\u0173, kad gal\u0117tume tiksliai \u012fvertinti konstrukcijos funkcij\u0105 ir jos ry\u0161\u012f su apra\u0161ytais \u012fvykiais\u201c, \u2013 sak\u0117 Pranc\u016bzijos kult\u016bros institucij\u0173 atstovai.<\/p>\n
Iki \u0161iol archeologai netur\u0117jo vienareik\u0161mi\u0161ko materialaus \u012frodymo, kad b\u016btent \u00cele de la Cit\u00e9 gal\u0117jo b\u016bti \u012ftvirtinimai, atitinkantys seniausi\u0105 miesto ra\u0161ytin\u012f apra\u0161ym\u0105. D\u0117l to Pary\u017eiaus i\u0161tak\u0173 klausimas i\u0161lieka diskusij\u0173 objektu jau ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f.<\/p>\n
Lutecijos vieta ilgai k\u0117l\u0117 gin\u010dus: nors Senos sala atrod\u0117 logi\u0161ka pagal Cezario tekst\u0105, dalis ankstesni\u0173 radini\u0173 skatino hipotez\u0119, kad svarbus centras gal\u0117jo b\u016bti Nanterre teritorijoje \u012f vakarus nuo dabartinio Pary\u017eiaus centro. Naujas m\u016bras gali tapti argumentu, stiprinan\u010diu versij\u0105 apie gyvenviet\u0119 b\u016btent saloje.<\/p>\n
Vis d\u0117lto archeologai pabr\u0117\u017eia, kad b\u016btina patikslinti chronologij\u0105 ir nustatyti, ar degimo p\u0117dsakai tiesiogiai sietini su konkre\u010diu istoriniu epizodu. Praktinis i\u0161\u0161\u016bkis ir tai, kad d\u0117l planuojam\u0173 statyb\u0173 i\u0161saugoti radin\u012f vietoje grei\u010diausiai nepavyks.<\/p>\n
Prane\u0161ama, kad planuojama parengti m\u016bro fragmento atspaud\u0105 ir sukurti detali\u0105 3D fotogrametrin\u0119 dokumentacij\u0105. Tokia praktika vis pla\u010diau taikoma Europoje, kai archeologinius objektus tenka fiksuoti maksimaliai tiksliai prie\u0161 pasikei\u010diant teritorijos naudojimui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po \u201eH\u00f4tel-Dieu\u201c Pary\u017eiaus centre aptiktas gal\u0173 laik\u0173 m\u016bras ir gaisro p\u0117dsakai gali sietis su Cezario apra\u0161yta Lutecija ir 52 m. pr. m. e. \u012fvykiais.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58346,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,44767,44766,25081,1967,661,44768],"miestas":[],"class_list":["post-58345","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-inrap","tag-julijus-cezaris","tag-lutecija","tag-paryzius","tag-prancuzija","tag-radiokarbono-tyrimai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58345","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58345"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58345\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58346"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58345"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58345"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58345"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58345"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}