Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai, pasitelk\u0119 supaprastint\u0105 vandenyn\u0173 cirkuliacijos model\u012f, nustat\u0117 netik\u0117t\u0105 rei\u0161kin\u012f Ramiajame vandenyne: dalyje region\u0173 vandens masi\u0173 \u201eam\u017eius\u201c ateityje gali kisti prie\u0161ingomis kryptimis. Tai svarbu ne tik mokslininkams, bet ir \u017evejybai, ekosistemoms bei klimato prognoz\u0117ms.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale \u201eAGU Advances\u201c. Modeliavimas ap\u0117m\u0117 ma\u017edaug 100 met\u0173 laikotarp\u012f ir analizavo, kaip \u0161ylantis klimatas gali keisti vandens masi\u0173 atsinaujinim\u0105 ir deguonies kiek\u012f skirtingose Ramiojo vandenyno zonose.<\/p>\n
Vandens \u201eam\u017eius\u201c \u0161iame kontekste nerei\u0161kia, kad vanduo tiesiogine prasme sensta. Taip vadinamas laikas, pra\u0117j\u0119s nuo paskutinio vandens mas\u0117s kontakto su atmosfera, kai ji gal\u0117jo pasipildyti deguonimi.<\/p>\n
\u0160is rodiklis glaud\u017eiai susij\u0119s su deguonies atsargomis: pavir\u0161iuje vanduo sugeria deguon\u012f i\u0161 oro, o gilesniuose sluoksniuose jis palaipsniui sunaudojamas bakterij\u0173, chemini\u0173 reakcij\u0173 ir kv\u0117puojan\u010di\u0173 organizm\u0173. Kuo ilgiau vanduo izoliuotas nuo pavir\u0161iaus, tuo didesn\u0117 rizika, kad deguonies jame ma\u017e\u0117s.<\/p>\n
\u0160ylantis vandenynas susiduria su dvigubu i\u0161\u0161\u016bkiu. \u0160iltesnis vanduo fizi\u0161kai gali i\u0161tirpinti ma\u017eiau deguonies, o tuo pa\u010diu stipr\u0117ja stratifikacija, kai \u0161iltesni pavir\u0161iniai sluoksniai vis labiau atsiskiria nuo \u0161altesni\u0173 gilesni\u0173, tod\u0117l vertikalus mai\u0161ymasis silpn\u0117ja.<\/p>\n
Ypa\u010d svarbi yra vadinamoji termoklina, pereinamoji zona ma\u017edaug 200\u20131 000 metr\u0173 gylyje. B\u016btent joje, kaip rodo modeliavimas, gali ry\u0161k\u0117ti did\u017eiausi poky\u010diai, nes tai riba tarp deguonimi turtingesni\u0173 pavir\u0161ini\u0173 vanden\u0173 ir gilesni\u0173, l\u0117\u010diau atsinaujinan\u010di\u0173 sluoksni\u0173.<\/p>\n
Subtropin\u0117je \u0161iaurinio Ramiojo vandenyno dalyje prognozuojama situacija, kai vanduo vis re\u010diau bus \u201ev\u0117dinamas\u201c mai\u0161antis su pavir\u0161iumi. D\u0117l l\u0117tesnio vertikalaus jud\u0117jimo \u012f gilesnius sluoksnius pateks ma\u017eiau \u0161vie\u017eio, deguonimi turtingo vandens, tod\u0117l vidutinis vandens \u201eam\u017eius\u201c gali did\u0117ti, o deguonies kiekis ma\u017e\u0117ti.<\/p>\n
Tuo metu tropiniame Ramiajame vandenyne mechanizmas gali veikti prie\u0161inga kryptimi. \u0160iuo metu ten vyrauja procesai, kurie kelia \u012f vir\u0161\u0173 senesn\u012f, deguonies stokojant\u012f vanden\u012f, ta\u010diau jei \u0161is kilimas sul\u0117t\u0117s, \u012f termoklin\u0105 pateks ma\u017eiau \u201esenos\u201c vandens mas\u0117s.<\/p>\n
D\u0117l to tropik\u0173 regione vidutinis vandens \u201eam\u017eius\u201c gali ma\u017e\u0117ti, o deguonies lygis, remiantis modeliu, i\u0161likti stabilesnis arba net kiek padid\u0117ti. Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad deguonies stokos zonos tropikuose savaime taps saugios j\u016br\u0173 gyvybei.<\/p>\n
Tyrime i\u0161skiriamas ir dar vienas netik\u0117tas veiksnys: nuotolinis Piet\u0173 vandenyno poveikis. Modeliavimas rodo, kad Piet\u0173 vandenyno \u0161ilt\u0117jimas gali per didelio masto cirkuliacijos poky\u010dius paveikti Ramiojo vandenyno vanden\u0173 atsinaujinim\u0105 ir deguonies dinamik\u0105 net u\u017e t\u016bkstan\u010di\u0173 kilometr\u0173.<\/p>\n
Pasak autori\u0173, toks \u201enuotolinis ry\u0161ys\u201c gali riboti sen\u0173, deguonies stokojan\u010di\u0173 vanden\u0173 kilim\u0105 tropiniame ir \u0161iauriniame Ramiajame vandenyne. Tai pabr\u0117\u017eia, kad atskiri vandenyn\u0173 regionai n\u0117ra izoliuoti, o poky\u010diai vienoje pasaulio dalyje gali persiduoti kitur per globali\u0105 cirkuliacij\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai akcentuoja, kad deguonies poky\u010diai ypa\u010d jautr\u016bs ribin\u0117se zonose, kuriose jo ir taip ma\u017eai. Net nedideli svyravimai gali keisti r\u016b\u0161i\u0173 pasiskirstym\u0105, ma\u017einti buveini\u0173 plot\u0105 ir didinti stres\u0105 \u017euvims bei kitiems organizmams, ypa\u010d kai tai sutampa su kylan\u010dia temperat\u016bra.<\/p>\n
Kartu pabr\u0117\u017eiama, kad modeliavimas nei\u0161vengiamai supaprastina realyb\u0119 ir gali neapimti vis\u0173 veiksni\u0173, toki\u0173 kaip trumpalaikiai klimato svyravimai ar regioniniai procesai. Vis d\u0117lto bendras signalas ai\u0161kus: Ramiojo vandenyno \u0161ilt\u0117jimas gali lemti ne tolyg\u0173, o sud\u0117ting\u0105, regioni\u0161kai nevienod\u0105 vandens \u201eam\u017eiaus\u201c ir deguonies poky\u010di\u0173 paveiksl\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslinink\u0173 modeliavimas rodo, kad Ramiojo vandenyno vandens \u201eam\u017eius\u201c ir deguonis gali keistis netik\u0117tai, o poveikis ekosistemoms bus nevienodas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58348,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[44769,673,33798,2323,44692,44690],"miestas":[],"class_list":["post-58347","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-deguonies-stygius","tag-klimato-kaita","tag-pietu-vandenynas","tag-ramusis-vandenynas","tag-termoklina","tag-vandenynu-cirkuliacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58347","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58347"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58347\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58348"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58347"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58347"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58347"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58347"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}