Netoli Teotihuac\u00e1n kult\u016brin\u0117s \u012ftakos zonos centrin\u0117je Meksikoje aptikti trys raudonu pigmentu tapyti glifai paskatino i\u0161 naujo vertinti, ar \u0161i civilizacija tur\u0117jo savit\u0105 ra\u0161to tradicij\u0105. \u017denklai rasti sunkiai pasiekiamoje oloje ant Cerro Delgado \u0161laito, kur patekti galima tik \u012fveikus sud\u0117ting\u0105 kopim\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai nurodo, kad glifai tapyti tamsiai raudonu pigmentu, tik\u0117tina, su hematitu, o j\u0173 kont\u016brai kai kur vos \u012f\u017ei\u016brimi plika akimi. 2022 metais vykdyt\u0173 lauko tyrim\u0173 metu pasitelktas skaitmeninis vaizdo apdorojimas leido i\u0161ry\u0161kinti blankias detales ir atskirti simbolius nuo senesni\u0173, \u0161io regiono uol\u0173 meno tradicij\u0173.<\/p>\n
Ry\u0161kiausias glifas vaizduoja stilizuot\u0105 trij\u0173 kaln\u0173 motyv\u0105, prie kurio matyti tarsi i\u0161 pravert\u0173 burn\u0173 kylantys vingiuoti elementai. Teotihuac\u00e1n ikonografijoje pana\u0161\u016bs motyvai neretai siejami su kalba, giesme ar dainavimu, tod\u0117l tyr\u0117jai \u0161\u012f \u017eenkl\u0105 interpretuoja kaip \u201eDainuojant\u012f kaln\u0105\u201c.<\/p>\n
\u0160i interpretacija sustipr\u0117ja d\u0117l v\u0117lesni\u0173 vietovard\u017ei\u0173 paraleli\u0173: vienas netoliese esantis kalnas v\u0117liau nahuatli\u0173 kalba buvo vadinamas Cuicatepec, o \u0161is pavadinimas taip pat gali b\u016bti ver\u010diamas kaip dainuojantis kalnas. D\u0117l to keliama prielaida, kad glifas gal\u0117jo \u017eym\u0117ti konkre\u010di\u0105 viet\u0105 ar kra\u0161tovaizd\u017eio objekt\u0105.<\/p>\n
Antrasis \u017eenklas, pasak tyr\u0117j\u0173, primena kompozicij\u0105 su elementais, pana\u0161iais \u012f v\u0117rin\u012f ar audin\u012f, ir vertikaliai i\u0161d\u0117styt\u0105 ginkl\u0105. D\u0117l pana\u0161um\u0173 su Teotihuac\u00e1n kari\u0173 vaizdiniais svarstoma, kad tai gal\u0117jo b\u016bti karinio statuso, titulo arba su kariais susijusios grup\u0117s \u017eymuo, nors galutin\u0117s i\u0161vados kol kas atsargios.<\/p>\n
Did\u017eiausias, tre\u010diasis glifas atrodo kaip sta\u010diakamp\u0117 r\u0117min\u0117 strukt\u016bra, u\u017epildyta \u017evaig\u017edes primenan\u010diais simboliais. Jis nutapytas vir\u0161 nedidel\u0117s uolin\u0117s atbrailos, kur matyti ugnies p\u0117dsak\u0173, o olos sienos ir lubos vietomis pajuodusios nuo suod\u017ei\u0173, tod\u0117l sp\u0117jama, kad \u010dia gal\u0117jo vykti su ugnimi susij\u0119 ritualai.<\/p>\n
Pastaraisiais metais archeologiniuose radiniuose vis da\u017eniau identifikuojami Teotihuac\u00e1n \u017eenklai, kurie gali atitikti vietovard\u017eius, vardus, titulus ar kalendorin\u0119 informacij\u0105. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u0161iuo metu apra\u0161omas repertuaras siekia beveik 120 \u017eenkl\u0173, o tai leid\u017eia kalb\u0117ti apie nuoseklesn\u0119 \u017eenkl\u0173 sistem\u0105, o ne pavienius dekoratyvinius motyvus.<\/p>\n
Naujausiame tyrime argumentuojama, kad tai gal\u0117jo b\u016bti logo-fonetinis ra\u0161tas, kuriame \u017eenklai perteikia ir s\u0105vokas ar \u017eod\u017eius, ir garsin\u0119 informacij\u0105. Vis d\u0117lto Teotihuac\u00e1n ra\u0161to problema lieka atvira: n\u0117ra galutinai ai\u0161ku, kokia kalba gal\u0117jo b\u016bti u\u017era\u0161oma, o dalies glif\u0173 reik\u0161m\u0117s teb\u0117ra diskusij\u0173 objektas.<\/p>\n
\u0160io radinio reik\u0161m\u0117 platesn\u0117 nei trij\u0173 \u017eenkl\u0173 interpretacija: jis rodo, kad ra\u0161ytin\u0117s komunikacijos tradicijos Teotihuac\u00e1n \u012ftakos erdv\u0117je gal\u0117jo b\u016bti labiau paplitusios, nei manyta anks\u010diau. Tokie atradimai ypa\u010d svarb\u016bs siekiant suprasti, kaip \u0161i viena did\u017eiausi\u0173 ikikolumbin\u0117s Amerikos urbanistini\u0173 civilizacij\u0173 fiksavo viet\u0173 pavadinimus, socialin\u012f status\u0105 ir ritualines praktikas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Centrin\u0117je Meksikoje oloje rasti trys Teotihuac\u00e1n glifai leid\u017eia naujai vertinti, ar \u0161i civilizacija tur\u0117jo savit\u0105 logo-fonetinio ra\u0161to sistem\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58352,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[2242,850,44771,3174,28875,17332,44770],"miestas":[],"class_list":["post-58351","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antropologija","tag-archeologija","tag-glifai","tag-meksika","tag-rastas","tag-senoves-civilizacijos","tag-teotihuacan"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58351","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58351"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58351\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58352"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58351"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58351"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58351"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58351"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}