Naujas Ciuricho universiteto mokslinink\u0173 darbas kelia klausim\u0105, ar kai kuri\u0173 primat\u0173 skleid\u017eiami garsai gali tur\u0117ti gramatines strukt\u016bras, primenan\u010dias \u017emogaus kalb\u0105. Tyr\u0117jai teigia aptik\u0119 po\u017eymi\u0173, kad tam tikros \u0161auksm\u0173 sekos gali b\u016bti sudaromos ne vien liniji\u0161kai, bet ir su \u012fterptomis, hierarchin\u0117mis \u201elizdin\u0117mis\u201c strukt\u016bromis.<\/p>\n
Tyrime analizuoti trij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 primatai: paprastieji marmozetai, alyvuoginiai kolobusai ir bonobai. Darbas publikuotas kaip bioRxiv i\u0161ankstinis rankra\u0161tis, tod\u0117l \u0161iuo metu jis dar n\u0117ra per\u0117j\u0119s recenzavimo.<\/p>\n
Kadangi mokslininkai negali tiesiogiai patikrinti, k\u0105 tiksliai rei\u0161kia atskiri primat\u0173 garsai, jie pasirinko statistin\u012f ir matematin\u012f keli\u0105. Buvo sukurti du modeliai, kurie band\u0117 prognozuoti, koks garsas sekoje tur\u0117t\u0173 pasirodyti toliau, remiantis skirtingomis prielaidomis.<\/p>\n
Pirmasis modelis vertino \u0161auksmus kaip linijin\u0119 grandin\u0119, kur svarbiausia yra tik ankstesni\u0173 element\u0173 tikimyb\u0117s. Antrasis modelis leido \u012ftraukti hierarchij\u0105, kai sekoje svarbios ne tik kaimynyst\u0117s, bet ir \u012fterptos strukt\u016bros, pana\u0161iai kaip sakiniuose, kuriuose viena konstrukcija \u201e\u012fdedama\u201c \u012f kit\u0105.<\/p>\n
Metod\u0105 autoriai pirmiausia patikrino su \u017emoni\u0173 kalbos \u012fra\u0161ais, kad \u012fsitikint\u0173, jog modeliai atpa\u017e\u012fsta skirtingas strukt\u016bras. Tuomet tie patys principai pritaikyti primat\u0173 vokalizacijoms, ir b\u016btent \u010dia, kaip teigiama, pasimat\u0117 hierarchin\u0117s strukt\u016bros po\u017eymiai.<\/p>\n
Jei tokie rezultatai pasitvirtint\u0173, tai reik\u0161t\u0173, kad grie\u017eta riba tarp \u017emogaus sintaks\u0117s ir gyv\u016bn\u0173 komunikacijos gali b\u016bti ma\u017eiau ai\u0161ki, nei manyta. Autoriai kelia mint\u012f, kad tai gali keisti diskusij\u0105 apie kalbos evoliucij\u0105 ir apie tai, kas buvo kritinis l\u016b\u017eis \u017emogaus raidoje.<\/p>\n
\u201ePirm\u0105 kart\u0105 parodome, kad gyv\u016bnai generuoja \u0161auksm\u0173 sekas, kurias galima apra\u0161yti vir\u0161reguliariomis rekursin\u0117mis gramatikomis, tod\u0117l pana\u0161um\u0173 su \u017emogaus kalba gali b\u016bti daugiau, nei manyta\u201c, \u2013 teigia tyrimo autoriai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto patys mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra galutinis \u012frodymas, jog primatai \u201enaudoja gramatik\u0105\u201c \u017emogui \u012fprasta prasme. Modeliai remiasi tikimyb\u0117mis ir forma, o ne prasm\u0117s supratimu, tod\u0117l aptikta strukt\u016bra gali atspind\u0117ti ir kitus d\u0117sningumus, pavyzd\u017eiui, ritminius ar \u012f muzik\u0105 pana\u0161ius \u0161ablonus.<\/p>\n
Ribojantis veiksnys \u2013 ir duomen\u0173 apimtis: tokie darbai da\u017enai remiasi palyginti nedideliais \u012fra\u0161\u0173 rinkiniais, o rezultat\u0173 patikimumui reikia platesni\u0173 duomen\u0173 i\u0161 skirting\u0173 populiacij\u0173 ir aplink\u0173. D\u0117l to artimiausias \u017eingsnis b\u016bt\u0173 didesni, nepriklausomai pakartojami tyrimai ir recenzavimas, kuris \u012fvertint\u0173 metodikos tvirtum\u0105.<\/p>\n
\u201eDar viena galimyb\u0117 yra ta, kad \u0161ie grupavimai atspindi grynai formali\u0105 strukt\u016br\u0105, pana\u0161i\u0105 \u012f muzikos sintaks\u0119 \u017emon\u0117ms ar gyv\u016bn\u0173 giesmes\u201c, \u2013 pa\u017eymi autoriai.<\/p>\n
Tyrimas \u012fsilieja \u012f platesn\u0119 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 krypt\u012f, kai gyv\u016bn\u0173 komunikacija tiriama pasitelkiant pa\u017eangius statistinius metodus ir DI, leid\u017eian\u010dius tiksliau aptikti pasikartojan\u010dias sekas. Ta\u010diau kol kas mokslinink\u0173 i\u0161vada atsargi: grei\u010diausiai kai kuriuose primat\u0173 \u0161auksmuose yra sud\u0117tingesn\u0117 sandara, nei iki \u0161iol pripa\u017einta, bet galutiniai atsakymai dar prie\u0161akyje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad marmozet\u0173, kolobus\u0173 ir bonob\u0173 \u0161auksmai gali tur\u0117ti sud\u0117tingas gramatines strukt\u016bras, ta\u010diau i\u0161vados dar atsargios.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58424,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[9716,9691,834,9721,44823,12413],"miestas":[],"class_list":["post-58423","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-bonobai","tag-ciuricho-universitetas","tag-gyvunu-komunikacija","tag-kalbos-evoliucija","tag-marmozetai","tag-primatai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58423","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58423"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58423\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58424"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58423"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58423"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58423"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58423"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}