Noras daugiau jud\u0117ti da\u017enai prasideda nuo garsaus tikslo nueiti 10 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173 per dien\u0105. Ta\u010diau naujesni moksliniai vertinimai rodo, kad sveikatai reik\u0161minga nauda gali pasirodyti ir anks\u010diau, o realisti\u0161kesnis orientyras daugeliui \u017emoni\u0173 yra apie 7 000 \u017eingsni\u0173.<\/p>\n
Didel\u0117s apimties sistemin\u0117je ap\u017evalgoje ir metaanaliz\u0117je buvo apibendrinti 57 tyrim\u0173 duomenys i\u0161 35 kohort\u0173, ap\u0117musi\u0173 dalyvius i\u0161 daugiau nei de\u0161imties \u0161ali\u0173. Lyginant su ma\u017edaug 2 000 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105, apie 7 000 \u017eingsni\u0173 siejosi su 47 proc. ma\u017eesne mirties nuo bet kurios prie\u017easties rizika ir 25 proc. ma\u017eesne \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika.<\/p>\n
Tyrim\u0173 ap\u017evalga taip pat siejo didesn\u012f kasdien\u012f \u017eingsni\u0173 skai\u010di\u0173 su ma\u017eesne kai kuri\u0173 b\u016bkli\u0173 tikimybe. Tarp j\u0173 minimi demencijos rizikos ma\u017e\u0117jimas, retesni depresijos simptomai, ma\u017eesn\u0117 2 tipo diabeto tikimyb\u0117, retesni griuvimai, taip pat ma\u017eesn\u0117 mirtingumo nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 bei v\u0117\u017eio rizika.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia svarbi\u0105 detal\u0119: dauguma toki\u0173 duomen\u0173 yra steb\u0117jimo pob\u016bd\u017eio. Tai rei\u0161kia, kad tyrimai parodo ry\u0161\u012f tarp \u017eingsni\u0173 skai\u010diaus ir sveikatos rodikli\u0173, ta\u010diau ne\u012frodo, kad b\u016btent papildomi \u017eingsniai tiesiogiai suk\u0117l\u0117 kiekvien\u0105 pager\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Gydytojai primena, kad 10 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173 n\u0117ra stebuklingas slenkstis, skiriantis s\u0117km\u0119 nuo nes\u0117km\u0117s. Svarbiausia yra nuoseklumas ir palaipsnis kr\u016bvio didinimas, ypa\u010d jei iki \u0161iol \u017emogus per dien\u0105 nueina tik 2 000\u20133 000 \u017eingsni\u0173.<\/p>\n
\u201e10 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173 tapo tarsi aktyvios dienos standartu, bet tai n\u0117ra riba, kuri automati\u0161kai nulemia rezultat\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 vidaus lig\u0173 gydytoja Asiya Maula.<\/p>\n
Prakti\u0161kas kelias da\u017enai paprastesnis: prad\u0117ti nuo papildom\u0173 500\u20131 000 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105. Tam gali pakakti trumpos 10 minu\u010di\u0173 pertraukos pasivaik\u0161\u010diojimui po piet\u0173, i\u0161lipimo viena stotele anks\u010diau ar vaik\u0161\u010diojimo telefonu kalbant koridoriuje ar lauke.<\/p>\n
Specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad aktyvum\u0105 verta skaidyti \u012f trumpus epizodus. Tris kartus po 10 minu\u010di\u0173 pasivaik\u0161\u010dioti daugeliui lengviau nei i\u0161kart planuoti vien\u0105 ilg\u0105 i\u0161\u0117jim\u0105, o toks modelis kartu padeda da\u017eniau pertraukti ilg\u0105 s\u0117d\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Dar viena svarbi detal\u0117 yra ta, kad vien \u017eingsni\u0173 skai\u010dius neapima vis\u0173 jud\u0117jimo form\u0173. Plaukimas, va\u017eiavimas dvira\u010diu ar dalis j\u0117gos pratim\u0173 gali gerinti fizin\u0119 b\u016bkl\u0119, nors \u017eingsniamatyje tai ir neatsispindi.<\/p>\n
Ekspertai taip pat primena bendr\u0105sias rekomendacijas suaugusiesiems: siekti reguliaraus vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo per savait\u0119 ir \u012ftraukti raumen\u0173 stiprinimo pratimus. Tokia kombinacija da\u017enai yra efektyvesn\u0117 nei vien tik susitelkimas \u012f \u017eingsni\u0173 skai\u010di\u0173.<\/p>\n
\u201eVertingiausias tikslas n\u0117ra \u012fsp\u016bdingiausias skai\u010dius ekrane. Vertingiausias yra tas, kuris padeda jud\u0117ti reguliariai, be skausmo, i\u0161sekimo ar kalt\u0117s jausmo\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 A. Maula.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslinink\u0173 ap\u017evalga rodo, kad apie 7 000 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105 siejasi su ma\u017eesne mirtingumo rizika, o prad\u0117ti galima nuo ma\u017e\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[266,2193,5151,261,7985,277,13181],"miestas":[],"class_list":["post-58495","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-2-tipo-diabetas","tag-demencija","tag-depresija","tag-fizinis-aktyvumas","tag-mirtingumas","tag-sirdies-ir-kraujagysliu-ligos","tag-zingsniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58495","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58495"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58495\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58495"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58495"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58495"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58495"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}