\u010cernobylio atskirties zonoje esan\u010diose kapin\u0117se mokslininkai aptiko netik\u0117tai gausi\u0105 augalij\u0105: kai kuriose vietose fiksuotos regioniniu mastu retos r\u016b\u0161ys, o dalis radini\u0173 siejami ir su tarptautiniais gamtosaugos s\u0105ra\u0161ais. Apie ekspedicijos rezultatus prane\u0161\u0117 biosferinis rezervatas \u201eAskanija-Nova\u201c, pateik\u0119s ir dal\u012f tyr\u0117j\u0173 lauko u\u017era\u0161\u0173.<\/p>\n
Ekspedicijos metu buvo ap\u017ei\u016br\u0117tos 24 kapin\u0117s \u010cernobylio radiacinio ir ekologinio biosferinio rezervato teritorijoje. Tyr\u0117jai suskai\u010diavo daugiau kaip 400 spontani\u0161kai augan\u010di\u0173 induo\u010di\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o tai, pasak j\u0173, prilygsta itin \u012fvairioms nat\u016bralioms buvein\u0117ms b\u016bdingam mastui.<\/p>\n
Anot mokslinink\u0173, \u0161ios kapin\u0117s i\u0161skirtin\u0117s tuo, kad jos ilg\u0105 laik\u0105 buvo veikian\u010dios, o v\u0117liau d\u0117l staigi\u0173 istorini\u0173 aplinkybi\u0173 prakti\u0161kai vienu metu nustojo b\u016bti lankomos ir pri\u017ei\u016brimos. Tokia staigi \u201epauz\u0117\u201c pakeit\u0117 kra\u0161tovaizd\u017eio raid\u0105: dalyje teritorij\u0173 suma\u017e\u0117jo \u017emogaus \u012ftaka, o augal\u0173 bendrijos gal\u0117jo vystytis nat\u016braliau.<\/p>\n
Vienas labiausiai d\u0117mes\u012f patraukusi\u0173 radini\u0173, apie kur\u012f u\u017esimenama prane\u0161ime, yra r\u016b\u0161is, \u012ftraukta \u012f Berno konvencijos rezoliucijos Nr. 4 s\u0105ra\u0161\u0105, kuriame i\u0161vardijamos grie\u017etai saugotinos buvein\u0117s ir r\u016b\u0161ys Europoje. Tyr\u0117jai nurod\u0117 aptik\u0119 vandenin\u0119 jurinij\u0105 (Jurinea cyanoides), laikom\u0105 reta ir jautria buveini\u0173 poky\u010diams.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau \u012fsp\u016bdingi pasirod\u0117 ir med\u017eiai. Tyr\u0117jai teigia beveik kiekvienose kapin\u0117se rad\u0119 med\u017ei\u0173, kuri\u0173 kamieno apimtis vir\u0161ijo 200 ar net 300 centimetr\u0173, o vienas gyvas \u0105\u017euolas pasiek\u0117 446 centimetrus. Prane\u0161ta ir apie negyv\u0105 mil\u017ein\u0105, kurio kamieno apimtis siek\u0117 510 centimetr\u0173, taip pat pamin\u0117ta storiausia fiksuota pu\u0161is, kurios apimtis buvo 259 centimetrai.<\/p>\n
\u201eAi\u0161kiai matyti, kad senuose aplinkiniuose mi\u0161kuose did\u017eioji dalis senoli\u0173 med\u017ei\u0173 nei\u0161liko, o kapin\u0117se jie atsilaik\u0117 d\u0117l \u0161i\u0173 viet\u0173 sakralumo\u201c, \u2013 sak\u0117 rezervato atstovai, apibendrindami ekspedicijos i\u0161vadas.<\/p>\n
Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad sakralios vietos neretai tampa savoti\u0161komis biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s \u201esalomis\u201c. Ten re\u010diau vyksta intensyv\u016bs kirtimai ar \u017eem\u0117s darbai, tod\u0117l i\u0161lieka senesni medynai, susidaro stabilesn\u0117s mikrobuvein\u0117s, o tai palanku kerp\u0117ms, vabzd\u017eiams ir \u012fvairiems augalams, kuriems reikia ilgaam\u017ei\u0173 med\u017ei\u0173 ar ma\u017eiau trikdomos aplinkos.<\/p>\n
Pasak rezervato, kapin\u0117se saugomi ne vien gamtiniai, bet ir kult\u016briniai sluoksniai: minimi senieji pilkapiai, tradiciniai \u017eenklai ir smulk\u016bs mediniai statiniai ant kai kuri\u0173 bendruomeni\u0173 kap\u0173. Tokia jungtis, kai vienoje vietoje persidengia biologin\u0117 \u012fvairov\u0117 ir istorinis paveldas, tyr\u0117jams leid\u017eia kapines vertinti kaip svarb\u0173 kra\u0161tovaizd\u017eio archyv\u0105.<\/p>\n
\u010cernobylio radiacinio ir ekologinio biosferinio rezervato teritorija daugel\u012f met\u0173 mokslininkams yra nat\u016brali laboratorija, kurioje galima steb\u0117ti, kaip ekosistemos kei\u010diasi suma\u017e\u0117jus tiesioginei \u017emogaus veiklai. Nauji duomenys apie kapines papildo ankstesnius steb\u0117jimus, kad kai kurios ma\u017eiau trikdomos zonos gali tapti prieglobs\u010diu tiek retoms r\u016b\u0161ims, tiek seniesiems med\u017eiams, nors bendras radiologinis kontekstas i\u0161lieka sud\u0117tingas ir nevienalytis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u010cernobylio atskirties zonoje mokslininkai i\u0161tyr\u0117 24 kapines: suskai\u010diavo per 400 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir aptiko \u012fsp\u016bding\u0173 senoli\u0173 med\u017ei\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[44878,35297,685,44877,704,101,31753],"miestas":[],"class_list":["post-58529","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-askanija-nova","tag-berno-konvencija","tag-biologine-ivairove","tag-cernobylio-biosferinis-rezervatas","tag-cernobylis","tag-ekologija","tag-retos-rusys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58529","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58529"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58529\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58529"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58529"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58529"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58529"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}