{"id":58531,"date":"2026-09-30T11:19:51","date_gmt":"2026-09-30T11:19:51","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/30\/isnykusiu-laikytas-sableragis-oriksas-grizo-i-gamta-cade-jau-fiksuojama-per-600-gyvunu\/"},"modified":"2026-09-30T11:19:51","modified_gmt":"2026-09-30T11:19:51","slug":"isnykusiu-laikytas-sableragis-oriksas-grizo-i-gamta-cade-jau-fiksuojama-per-600-gyvunu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/30\/isnykusiu-laikytas-sableragis-oriksas-grizo-i-gamta-cade-jau-fiksuojama-per-600-gyvunu\/","title":{"rendered":"I\u0161nykusiu laikytas sableragis oriksas gr\u012f\u017eo \u012f gamt\u0105: \u010cade jau fiksuojama per 600 gyv\u016bn\u0173"},"content":{"rendered":"

Sableragis oriksas, XX am\u017eiuje beveik i\u0161nyk\u0119s d\u0117l med\u017eiokl\u0117s ir buveini\u0173 nykimo, \u0161iandien v\u0117l gyvena laukin\u0117je gamtoje. \u010cade susiformavusi populiacija jau skai\u010diuojama \u0161imtais, o tai laikoma vienu ry\u0161kiausi\u0173 pastarojo meto r\u016b\u0161i\u0173 atk\u016brimo pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n

\u0160i antilop\u0117 istori\u0161kai buvo paplitusi \u0160iaur\u0117s Afrikoje, prisitaikiusi prie kar\u0161to ir sausringo klimato savanose bei pusdykum\u0117se. Ta\u010diau intensyvi, menkai reguliuota med\u017eiokl\u0117 ir \u017emogaus veiklos spaudimas l\u0117m\u0117, kad laukin\u0117je gamtoje oriksai prakti\u0161kai i\u0161nyko.<\/p>\n

Paskutiniai patikimi duomenys apie \u0161ios r\u016b\u0161ies steb\u0117jimus gamtoje siejami su XX am\u017eiaus pabaiga, o 2000 metais sableragis oriksas oficialiai priskirtas kategorijai i\u0161nyk\u0119s laukin\u0117je gamtoje. Tai rei\u0161k\u0117, kad laisv\u0117je gyv\u016bn\u0173 nebeaptinkama, nors jie dar buvo i\u0161lik\u0119 zoologijos soduose ir priva\u010diose veisimo programose.<\/p>\n

Kaip prasid\u0117jo sugr\u0105\u017einimas<\/h2>\n

Po sprendimo d\u0117l statuso tarptautiniai gamtosaugininkai \u0117m\u0117si ruo\u0161ti gr\u0105\u017einimo \u012f gamt\u0105 program\u0105, atrinkdami gyv\u016bnus, kurie gal\u0117t\u0173 tapti atkurto b\u016brio pagrindu. Vienas svarbiausi\u0173 element\u0173 buvo geneti\u0161kai kuo \u012fvairesn\u0117s populiacijos suformavimas, kad nauja laukin\u0117 banda b\u016bt\u0173 atsparesn\u0117 ligoms ir aplinkos poky\u010diams.<\/p>\n

Reik\u0161mingas vaidmuo teko veisimo ir koordinavimo centrams, kuriuose buvo kaupiami skirtingos kilm\u0117s oriksai i\u0161 JAV, Europos ir Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173. Toks modelis gamtosaugoje naudojamas siekiant suma\u017einti giminyst\u0117s rizik\u0105 ir sustiprinti reprodukcin\u012f potencial\u0105.<\/p>\n

2016 met\u0173 kovo m\u0117nes\u012f prasid\u0117jo praktinis etapas: pirmieji 25 sableragiai oriksai l\u0117ktuvu atgabenti \u012f \u010cad\u0105. Jie buvo apgyvendinti didel\u0117je saugomoje teritorijoje Vadi-Rim\u0117\u2013Vadi-A\u0161ime, kur tur\u0117jo palaipsniui prisitaikyti prie nat\u016brali\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n

Populiacija augo jau gamtoje<\/h2>\n

Prie\u0161 paleid\u017eiant \u012f laisv\u0119 gyv\u016bnai buvo laikomi adaptaciniuose aptvaruose, stebint j\u0173 sveikat\u0105 ir elgsen\u0105. Dalis oriks\u0173 buvo sekami GPS antkakliais, kad specialistai gal\u0117t\u0173 \u012fvertinti jud\u0117jim\u0105, i\u0161gyvenamum\u0105 ir rizikas, susijusias su klimatu bei pl\u0117\u0161r\u016bnais.<\/p>\n

Pirmoji \u012f gamt\u0105 paleista grup\u0117 sudar\u0117 23 gyv\u016bnus, o svarbiausias programos tikslas buvo ne vien paleisti individus, bet sukurti savaranki\u0161kai besidauginan\u010di\u0105 populiacij\u0105. Jau 2016 met\u0173 gruod\u017eio m\u0117nes\u012f \u010cade gim\u0117 pirmasis jauniklis, tap\u0119s svarbiu signalu, kad r\u016b\u0161is prisitaiko.<\/p>\n

Per kelis metus \u012f \u010cad\u0105 buvo perkelta \u0161imtai nelaisv\u0117je u\u017eaugint\u0173 oriks\u0173, ta\u010diau vis didesn\u0119 populiacijos augimo dal\u012f sudar\u0117 jau gamtoje gimstantys jaunikliai. Skelbiama, kad iki 2023 met\u0173 pabaigos laukin\u0117je gamtoje susiformavusi banda perkop\u0117 600 individ\u0173 rib\u0105.<\/p>\n

S\u0117km\u0117 su i\u0161\u0161\u016bkiais ir naujas statusas<\/h2>\n

Atk\u016brimo programos s\u0117km\u0117 nerei\u0161k\u0117, kad procesas vyko be nuostoli\u0173. 2024 met\u0173 pabaigoje sausojo sezono metu u\u017efiksuota ne\u012fprastai didel\u0117 kaitra, po kurios ekologai nurod\u0117 daugiau nei 100 \u017euvusi\u0173 oriks\u0173, ypa\u010d tarp jaun\u0173 ir neseniai paleist\u0173 gyv\u016bn\u0173.<\/p>\n

Vis d\u0117lto, krituliams sugr\u012f\u017eus, populiacija stabilizavosi, o sukaupti duomenys prisid\u0117jo prie svarbaus poky\u010dio tarptautiniu mastu. 2023 met\u0173 gruod\u017eio m\u0117nes\u012f r\u016b\u0161ies b\u016bkl\u0117 per\u017ei\u016br\u0117ta ir ji perkelta i\u0161 i\u0161nykusi\u0173 laukin\u0117je gamtoje \u012f nykstan\u010di\u0173 kategorij\u0105, pabr\u0117\u017eiant, kad laisv\u0117je jau egzistuoja reali, besidauginanti populiacija.<\/p>\n

\u0160iandien oriksai ir toliau stebimi lauko tyrimais ir palydovin\u0117mis sekimo technologijomis, vertinant j\u0173 migracij\u0105, jaunikli\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105 ir prisitaikym\u0105 prie klimato svyravim\u0173. Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad ilgalaikis tikslas yra i\u0161laikyti populiacijos augim\u0105 be nuolatinio papildymo i\u0161 nelaisv\u0117s.<\/p>\n

Gamtosaugininkai \u0161\u012f atvej\u012f da\u017enai mini kaip pavyzd\u012f, kad r\u016b\u0161ies atk\u016brimas \u012fmanomas, kai derinamas tarptautinis bendradarbiavimas, genetin\u0117 \u012fvairov\u0117, saugomos teritorijos ir ilgalaikis monitoringas. Ta\u010diau kartu tai primena, kad klimato ekstremumai ir \u017emogaus spaudimas i\u0161lieka esminiai veiksniai, galintys greitai pakeisti teigiam\u0105 trajektorij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

I\u0161nykusiu laukin\u0117je gamtoje laikytas sableragis oriksas sugr\u012f\u017eo \u012f \u010cad\u0105: populiacija perkop\u0117 600, nors kaitra 2024 metais pareikalavo nuostoli\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,30412,101,36116,11090,39925,44880],"miestas":[],"class_list":["post-58531","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-cadas","tag-ekologija","tag-iucn-raudonasis-sarasas","tag-reintrodukcija","tag-rusiu-atkurimas","tag-sableragis-oriksas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58531","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58531"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58531\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58531"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58531"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58531"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58531"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}