Iki 2050 met\u0173 d\u0117l kylan\u010dio j\u016bros lygio \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 pakran\u010di\u0173 teritorij\u0173 gali atsidurti po vandeniu, o tai sudaryt\u0173 naujas s\u0105lygas plisti invaziniams j\u016br\u0173 organizmams. Mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad tai gali pakeisti pakran\u010di\u0173 ekosistemas ir padidinti spaudim\u0105 \u017evejybai bei infrastrukt\u016brai.<\/p>\n
Naujausiame tyrime modeliuotas 122 svetim\u017eemi\u0173 j\u016br\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 plitimas, kai skirtingais scenarijais kyla j\u016bros lygis. Tarp minim\u0173 organizm\u0173 yra kin\u0173 gauruota\u017enyplis krabas, Ramiojo vandenyno austr\u0117 ir Azijos tigrin\u0117 krevet\u0117, kurie daugelyje region\u0173 jau dabar laikomi problemi\u0161kais d\u0117l konkurencijos su vietin\u0117mis r\u016b\u0161imis.<\/p>\n
Did\u017eiausia rizika siejama su estuarijomis, tai yra upi\u0173 \u017eiotimis, kur mai\u0161osi g\u0117las ir s\u016brus vanduo. Tokios vietov\u0117s da\u017enai yra intensyvios \u016bkin\u0117s veiklos zonos, jose koncentruojasi uostai, pramon\u0117, akvakult\u016bra ir tankiai apgyvendintos teritorijos.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad estuarijos veikia kaip nat\u016bral\u016bs \u201evartai\u201c \u012f \u017eemyno gilum\u0105: jei pakrant\u0117s \u017eemumos u\u017eliejamos, s\u016brus vanduo pasiekia naujas buveines, o kartu atsiveria keliai r\u016b\u0161ims, kurios anks\u010diau apsiribodavo j\u016bra. D\u0117l to invaziniai organizmai gali atsirasti ten, kur j\u0173 anks\u010diau neb\u016bdavo, ir \u012fsitvirtinti grei\u010diau, nei sp\u0117jama reaguoti valdymo priemon\u0117mis.<\/p>\n
Esant vidutini\u0173 emisij\u0173 scenarijui, iki am\u017eiaus vidurio vidutinis pasaulinis j\u016bros lygis gali pakilti ma\u017edaug 20 centimetr\u0173. Toks pokytis, tyr\u0117j\u0173 skai\u010diavimais, gal\u0117t\u0173 sukurti nuo 290 000 iki 470 000 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 nauj\u0173 u\u017eliet\u0173 pakran\u010di\u0173 plot\u0173, kurie kai kuriais atvejais tapt\u0173 tinkami invaziniams organizmams.<\/p>\n
Tyr\u0117jai teigia, kad dalis r\u016b\u0161i\u0173 d\u0117l savo biologini\u0173 savybi\u0173 turi konkurencin\u012f prana\u0161um\u0105 ir gali greitai i\u0161naudoti naujai atsirandan\u010dias buveines. Tai gali reik\u0161ti spartesnius poky\u010dius maisto grandin\u0117se, dugno bendrijose ir pakran\u010di\u0173 \u201ein\u017einierini\u0173\u201c r\u016b\u0161i\u0173, pavyzd\u017eiui, austri\u0173 formuojam\u0173 rif\u0173, dinamikoje.<\/p>\n
\u201eKylantis j\u016bros lygis gali atverti naujas buveines svetim\u017eem\u0117ms j\u016br\u0173 r\u016b\u0161ims plisti \u012f sausumos gilum\u0105 per u\u017eliejamas pakran\u010di\u0173 teritorijas, ta\u010diau \u0161is procesas iki \u0161iol buvo menkai i\u0161tirtas\u201c, \u2013 teig\u0117 tyrimo autoriai.<\/p>\n
Invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u012fsitvirtinimas da\u017enai siejamas su biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s ma\u017e\u0117jimu, vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 nykimu ir ekosistem\u0173 paslaug\u0173 silpn\u0117jimu. Praktikoje tai gali reik\u0161ti papildomas s\u0105naudas uostams ir infrastrukt\u016brai d\u0117l apaugimo organizmais, poky\u010dius \u017euv\u0173 i\u0161tekliuose bei didesnes rizikas akvakult\u016bros \u016bkiams.<\/p>\n
Mokslininkai ragina \u012f invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 rizikos vertinim\u0105 sistemingai \u012ftraukti j\u016bros lygio kilim\u0105 ir i\u0161 anksto stiprinti steb\u0117sen\u0105 pa\u017eeid\u017eiamiausiuose ta\u0161kuose, ypa\u010d upi\u0173 \u017eiotyse. Akcentuojama, kad vien u\u017eliejimas dar negarantuoja momentinio \u012fsik\u016brimo, ta\u010diau be nuolatinio monitoringo invazijos da\u017enai pastebimos per v\u0117lai, kai suvaldymas tampa brangus ir sud\u0117tingas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Iki 2050 met\u0173 kylantis j\u016bros lygis gali atverti invazin\u0117ms j\u016br\u0173 r\u016b\u0161ims keli\u0105 \u012f upi\u0173 \u017eiotis ir u\u017elietas pakrantes, \u012fsp\u0117ja mokslininkai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,101,12639,3686,22190,673,32937],"miestas":[],"class_list":["post-58532","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-estuarijos","tag-invazines-rusys","tag-juros-lygio-kilimas","tag-klimato-kaita","tag-pakranciu-ekosistemos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58532","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58532"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58532\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58532"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58532"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58532"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58532"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}