Kenijos savanoje mokslininkai beveik du de\u0161imtme\u010dius taik\u0117 ret\u0105 ilgalaik\u012f eksperiment\u0105: aptvertais plotais neleido vaik\u0161\u010dioti stambiems \u017eol\u0117d\u017eiams, tokiems kaip drambliai ir \u017eirafos. Taip siekta suprasti, kas nutinka med\u017eiams ir visai savanos strukt\u016brai, kai nelieka gyv\u016bn\u0173, kurie \u012fprastai nuolat formuoja augalij\u0105.<\/p>\n
Per 18 met\u0173 aptvertuose plotuose med\u017ei\u0173 laja pastebimai sutank\u0117jo, o patys med\u017eiai tapo auk\u0161tesni. Tyr\u0117jai fiksavo, kad med\u017ei\u0173 danga tokiose teritorijose augo ypa\u010d spar\u010diai pirm\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f ir v\u0117liau stabilizavosi ties auk\u0161tu lygiu.<\/p>\n
Kas nutiko, kai gyv\u016bnai sugr\u012f\u017eo<\/p>\n
Tvora buvo pa\u0161alinta 2017 metais, ir drambliai, \u017eirafos bei kiti stamb\u016bs \u017eol\u0117d\u017eiai v\u0117l pasiek\u0117 anks\u010diau saugotas teritorijas. Netrukus mokslininkai u\u017efiksavo ry\u0161k\u0173 \u201eatvirk\u0161tin\u012f\u201c efekt\u0105: med\u017ei\u0173 lajos danga prad\u0117jo ma\u017e\u0117ti, o kai kuri\u0173 med\u017ei\u0173 augimas tapo neigiamas.<\/p>\n
Per kelerius metus i\u0161nyko skirtumai tarp anks\u010diau aptvert\u0173 ir kontrolini\u0173 plot\u0173 pagal vidutin\u012f med\u017ei\u0173 auk\u0161t\u012f. Tai siejama su intensyviu suaugusi\u0173 med\u017ei\u0173 nugrau\u017eimu ir lau\u017eymu, ypa\u010d drambli\u0173, taip pat sugr\u012f\u017eusiu ma\u017eesni\u0173 \u017eol\u0117d\u017ei\u0173 spaudimu jaunoms at\u017ealoms.<\/p>\n
Skai\u010diai atskleid\u0117 savanos mechanik\u0105<\/p>\n
Tyrime apra\u0161yta, kad kontroliniuose, niekada neaptvertuose plotuose med\u017ei\u0173 laja vis\u0105 laik\u0105 laik\u0117si ma\u017edaug 21\u201332 proc. ribose. Tuo metu aptvertuose plotuose med\u017ei\u0173 laja per pirmuosius 10 met\u0173 i\u0161augo iki daugiau nei 60 proc. ir laik\u0117si pana\u0161iame lygyje iki 2016 met\u0173.<\/p>\n
Med\u017ei\u0173 tankis taip pat smarkiai did\u0117jo: nuo ma\u017edaug 1 544 med\u017ei\u0173 hektare 1999 metais iki 3 285 med\u017ei\u0173 hektare 2009 metais. Kai gyv\u016bnai sugr\u012f\u017eo, med\u017ei\u0173 danga prad\u0117jo trauktis, o iki 2025 met\u0173 priart\u0117jo prie pradini\u0173 matavim\u0173, nors kai kurie rodikliai dar i\u0161liko auk\u0161tesni nei kontroliniuose plotuose.<\/p>\n
Kod\u0117l kai kurie padariniai i\u0161lieka<\/p>\n
Nors lajos danga su laiku gr\u012f\u017eo link ankstesni\u0173 lygi\u0173, med\u017ei\u0173 bendrija neatsistat\u0117 \u201evienu mygtuko paspaudimu\u201c. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017e\u0117, kad kai kurie poky\u010diai gali b\u016bti atsparesni vadinamajam pakartotiniam sulauk\u0117jimui, nes per ilg\u0105 laik\u0105 pasikei\u010dia augal\u0173 am\u017eiaus strukt\u016bra ir r\u016b\u0161i\u0173 pusiausvyra.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 signal\u0173 buvo i\u0161aug\u0119s med\u017ei\u0173 mirtingumas po gyv\u016bn\u0173 sugr\u012f\u017eimo. Tai rodo, kad savanos augalijai svarbu ne tik tai, ar \u017eol\u0117d\u017eiai yra, bet ir kaip greitai bei kokiu intensyvumu jie sugr\u012f\u017eta \u012f ilgai nuo j\u0173 apsaugotas teritorijas.<\/p>\n
Tokie duomenys aktual\u016bs ne vien Afrikai: jie padeda geriau prognozuoti, kaip ekosistemos reaguoja \u012f did\u017ei\u0173j\u0173 \u017eol\u0117d\u017ei\u0173 nykim\u0105 ar gr\u0105\u017einim\u0105, taip pat \u012f \u017eem\u0117naudos poky\u010dius. Ilgalaikiai lauko eksperimentai, trunkantys de\u0161imtme\u010dius, ekologijoje laikomi itin vertingais, nes leid\u017eia pamatyti l\u0117tus, bet esminius kra\u0161tovaizd\u017eio virsmus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
18 met\u0173 Kenijos savanoje neleisti drambliai ir \u017eirafos leido mi\u0161k\u0117ti plotams, ta\u010diau gyv\u016bnams sugr\u012f\u017eus med\u017ei\u0173 danga v\u0117l spar\u010diai suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[13080,101,151,44883,44885,44884,32345],"miestas":[],"class_list":["post-58534","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-drambliai","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-kenijos-savana","tag-rewilding","tag-stambus-zoledziai","tag-zirafos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58534","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58534"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58534\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58534"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58534"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58534"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58534"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}