{"id":58575,"date":"2026-09-30T13:37:09","date_gmt":"2026-09-30T13:37:09","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/30\/prancuzijos-skola-sove-i-rekorda-3-5955-mlrd-euru-ir-119-proc-bvp-kelia-nerima\/"},"modified":"2026-09-30T13:37:09","modified_gmt":"2026-09-30T13:37:09","slug":"prancuzijos-skola-sove-i-rekorda-3-5955-mlrd-euru-ir-119-proc-bvp-kelia-nerima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/30\/prancuzijos-skola-sove-i-rekorda-3-5955-mlrd-euru-ir-119-proc-bvp-kelia-nerima\/","title":{"rendered":"Pranc\u016bzijos skola \u0161ov\u0117 \u012f rekord\u0105: 3 595,5 mlrd. eur\u0173 ir 119 proc. BVP kelia nerim\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Pranc\u016bzijos vie\u0161oji skola 2026 met\u0173 antrojo ketvir\u010dio pabaigoje pasiek\u0117 rekordin\u012f lyg\u012f ir sudar\u0117 3 595,5 mlrd. eur\u0173, prane\u0161\u0117 \u0161alies statistikos tarnyba Insee. Santykinai \u0161alies ekonomikos dyd\u017eiui skola i\u0161augo iki 119 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai laikoma istoriniu rodikliu.<\/p>\n<p>Insee duomenimis, per ketvirt\u012f skola padid\u0117jo 59,6 mlrd. eur\u0173, o dar prie\u0161 tai, 2026 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f, ji augo 75,8 mlrd. eur\u0173. Tuomet skolos ir BVP santykis siek\u0117 117,5 proc., tad did\u0117jimo tempas i\u0161liko ry\u0161kus.<\/p>\n<p>Skolos strukt\u016broje labiausiai augo centrin\u0117s vald\u017eios ir socialin\u0117s apsaugos sistemos \u012fsipareigojimai, kai tuo metu vietos vald\u017eios skola ma\u017e\u0117jo. Tai rodo, kad pagrindinis spaudimas vie\u0161iesiems finansams kyla nacionalinio lygmens biud\u017eete ir socialini\u0173 i\u0161mok\u0173 sistemoje.<\/p>\n<h2>Brangstantys pinigai kei\u010dia \u017eaidim\u0105<\/h2>\n<p>Did\u017eiausias pokytis, lyginant su pandemijos metais, yra pal\u016bkan\u0173 aplinka: kai skolinimosi kaina buvo itin \u017eema ar net neigiama, skolos aptarnavimas valstyb\u0117s biud\u017eetui buvo lengviau pakeliamas. Ta\u010diau pastaraisiais metais, augant pal\u016bkan\u0173 normoms ir did\u0117jant skolai, pal\u016bkan\u0173 na\u0161ta spar\u010diai kyla.<\/p>\n<p>Skai\u010diuojama, kad 2026 metais Pranc\u016bzija kreditoriams u\u017e skolos aptarnavim\u0105 tur\u0117s sumok\u0117ti apie 79 mlrd. eur\u0173. Tai viena jautriausi\u0173 biud\u017eeto eilu\u010di\u0173, nes pal\u016bkan\u0173 i\u0161laidos konkuruoja su finansavimu gynybai, sveikatos apsaugai, \u0161vietimui ir kitoms vie\u0161osioms paslaugoms.<\/p>\n<p>Rink\u0173 nuotaikos Pranc\u016bzijos at\u017evilgiu taip pat pastebimai pasikeit\u0117: investuotojai u\u017e 10 met\u0173 trukm\u0117s skolinim\u0105 valstybei reikalauja beveik 5 proc. pal\u016bkan\u0173. Tokie lygiai nebuvo matyti nuo 2008 met\u0173 finans\u0173 kriz\u0117s laikotarpio, o tai didina rizik\u0105, kad skolos aptarnavimo i\u0161laidos ir toliau augs.<\/p>\n<h2>2027 met\u0173 biud\u017eeto spaudimas<\/h2>\n<p>Pranc\u016bzijos vyriausyb\u0117 anks\u010diau persp\u0117jo, kad skolos ir BVP santykis 2027 metais gali pakilti iki 121,7 proc. Tai gerokai vir\u0161ija Europos S\u0105jungos fiskalin\u0117se taisykl\u0117se \u012ftvirtint\u0105 60 proc. orientyr\u0105, kuris laikomas tvarumo riba ilguoju laikotarpiu.<\/p>\n<p>Auganti pal\u016bkan\u0173 na\u0161ta apsunkina 2027 met\u0173 biud\u017eeto projekto rengim\u0105, nes vald\u017eia siekia ma\u017einti deficit\u0105 iki 5 proc. BVP, nors planai \u0161i\u0105 rib\u0105 pasiekti anks\u010diau jau buvo nukelti. Ekonomistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad art\u0117jant prezidento rinkim\u0173 kampanijai politin\u0117 erdv\u0117 strukt\u016brin\u0117ms reformoms paprastai siaur\u0117ja.<\/p>\n<p>Jeigu skolinimosi kaina rinkose i\u0161liks auk\u0161ta arba dar did\u0117s, kiekvienas papildomas deficito euras taps brangesnis, o biud\u017eeto korekcijos gali pareikalauti sud\u0117ting\u0173 sprendim\u0173. Praktikoje tai da\u017eniausiai rei\u0161kia arba i\u0161laid\u0173 ma\u017einim\u0105, arba mokes\u010di\u0173 per\u017ei\u016br\u0105, arba abiej\u0173 priemoni\u0173 derin\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pranc\u016bzijos vie\u0161oji skola pasiek\u0117 3 595,5 mlrd. eur\u0173 ir 119 proc. BVP: augant pal\u016bkanoms brangsta aptarnavimas, o 2027 met\u0173 biud\u017eetas darosi vis sud\u0117tingesnis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58576,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[3087,5153,4658,5166,134,5165,38231],"miestas":[],"class_list":["post-58575","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-biudzeto-deficitas","tag-bvp","tag-euro-zona","tag-insee","tag-palukanu-normos","tag-prancuzijos-ekonomika","tag-prancuzijos-skola"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58575","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58575"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58575\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58576"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58575"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58575"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58575"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58575"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}