Astronomai paskelb\u0117 aptik\u0119 galim\u0105 egzoplanet\u0105 HD 156295 b vadinamojoje gyvybin\u0117je zonoje, skriejan\u010di\u0105 aplink itin kar\u0161t\u0105 A tipo \u017evaig\u017ed\u0119 HD 156295. Jei radinys pasitvirtint\u0173, tai b\u016bt\u0173 vienas \u012fdomiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kai planetos kandidatas randamas prie masyvesn\u0117s ir gerokai kar\u0161tesn\u0117s u\u017e Saul\u0119 \u017evaig\u017ed\u0117s.<\/p>\n
Gyvybin\u0117 zona apibr\u0117\u017eia atstum\u0173 srit\u012f, kur teorin\u0117mis s\u0105lygomis planetoje gal\u0117t\u0173 egzistuoti skystas vanduo, ta\u010diau tai savaime nerei\u0161kia, kad planeta tinkama gyvybei. \u0160iuo atveju kalbama apie duj\u0173 mil\u017ein\u0119, tad realisti\u0161kesnis scenarijus b\u016bt\u0173 ne gyvyb\u0117 pa\u010dioje planetoje, o galimi palydovai, jei tokie egzistuot\u0173.<\/p>\n
\u017dvaig\u017ed\u0117 HD 156295 yra Delta Scuti tipo kintamoji, tai rei\u0161kia, kad jos ry\u0161kis pulsuoja reguliariais ritmais. B\u016btent \u0161ie ritmai tyr\u0117jams tapo savoti\u0161ku laikrod\u017eiu, leid\u017eian\u010diu ie\u0161koti kompanion\u0173 ne \u012fprastais tranzito ar radialinio grei\u010dio, o pulsacij\u0173 laiko poky\u010di\u0173 b\u016bdu.<\/p>\n
Mokslininkai analizavo NASA TESS teleskopo steb\u0117jimus ir ie\u0161kojo vos pastebim\u0173 pulsacij\u0173 atvykimo laiko svyravim\u0173. Tokie svyravimai gali atsirasti d\u0117l \u017evaig\u017ed\u0117s jud\u0117jimo aplink sistemos mas\u0117s centr\u0105, kai j\u0105 gravitaci\u0161kai traukia planeta ar kitas masyvus k\u016bnas.<\/p>\n
Pagal dabartinius \u012fver\u010dius HD 156295 b gali b\u016bti ma\u017edaug \u0161e\u0161is kartus masyvesn\u0117 u\u017e Jupiter\u012f ir skrieti ma\u017edaug 4 astronomini\u0173 vienet\u0173 atstumu nuo savo \u017evaig\u017ed\u0117s. Vienas apsisukimas aplink \u017evaig\u017ed\u0119, kaip skai\u010diuojama, trukt\u0173 apie 2 200 dien\u0173, tai yra beveik \u0161e\u0161erius metus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat vertina, kad \u0161i planeta gaut\u0173 apie 60 proc. to \u017evaig\u017ed\u0117s spinduliuot\u0117s kiekio, kur\u012f \u017dem\u0117 gauna i\u0161 Saul\u0117s. D\u0117l to ji patenka \u012f srit\u012f, kuri pagal apibr\u0117\u017eim\u0105 gali sutapti su gyvybine zona, nors reali aplinka tokiame pasaulyje b\u016bt\u0173 labai priklausoma nuo atmosferos sud\u0117ties ir \u0161iltnamio efekto.<\/p>\n
Masyvi\u0173 A tipo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 planetas aptikti sunkiau nei aplink Saul\u0117s tipo \u017evaig\u017edes, tod\u0117l patvirtint\u0173 egzoplanet\u0173 tokiose sistemose vis dar ma\u017eai. Autoriai nurodo, kad \u0161io kandidato realumo tikimyb\u0117 \u0161iuo etapu siekia apie 50 proc., tad b\u016btini papildomi steb\u0117jimai ir nepriklausomi patikrinimai.<\/p>\n
Tyrimo komanda pabr\u0117\u017eia, kad aptikti signalai yra ties TESS duomen\u0173 aptikimo riba, tod\u0117l klaidingi teigiami atvejai \u010dia yra reali rizika. Vis d\u0117lto net ir nepasitvirtin\u0119s kandidatas gali b\u016bti vertingas, nes padeda tobulinti paie\u0161kos kriterijus ir geriau suprasti, kaip da\u017enai mil\u017ein\u0117s planetos formuojasi vidutiniais atstumais nuo masyvesni\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173.<\/p>\n
Ateities misijos, tokios kaip Europos kosmoso agent\u016bros PLATO, tur\u0117t\u0173 suteikti tikslesni\u0173 \u0161viesio matavim\u0173 ir ilgesni\u0173 steb\u0117jim\u0173 sek\u0173, kurios ypa\u010d svarbios sistemoms su keli\u0173 met\u0173 orbitomis. Jei HD 156295 b bus patvirtinta, tai taps svarbiu orientyru ai\u0161kinantis, kokios planet\u0173 sistemos susiformuoja prie kar\u0161t\u0173, trumpiau gyvenan\u010di\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Astronomai aptiko galim\u0105 planet\u0105 HD 156295 b gyvybin\u0117je zonoje prie itin kar\u0161tos A tipo \u017evaig\u017ed\u0117s, ta\u010diau radiniui dar reikia patvirtinimo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58584,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[44911,44913,8837,44912,44910,44914,8836],"miestas":[],"class_list":["post-58583","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-a-tipo-zvaigzdes","tag-delta-scuti","tag-egzoplanetos","tag-gyvybine-zona","tag-hd-156295","tag-plato","tag-tess"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58583","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58583"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58583\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58584"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58583"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58583"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58583"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58583"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}