{"id":58585,"date":"2026-09-30T16:35:46","date_gmt":"2026-09-30T16:35:46","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/30\/atsiles-amzinas-isalas-nudaze-aliaskos-upes-metalu-rasta-iki-70-kartu-daugiau-nei-iprasta\/"},"modified":"2026-09-30T16:35:46","modified_gmt":"2026-09-30T16:35:46","slug":"atsiles-amzinas-isalas-nudaze-aliaskos-upes-metalu-rasta-iki-70-kartu-daugiau-nei-iprasta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/30\/atsiles-amzinas-isalas-nudaze-aliaskos-upes-metalu-rasta-iki-70-kartu-daugiau-nei-iprasta\/","title":{"rendered":"At\u0161il\u0119s am\u017einas \u012f\u0161alas nuda\u017e\u0117 Aliaskos upes: metal\u0173 rasta iki 70 kart\u0173 daugiau nei \u012fprasta"},"content":{"rendered":"<p>Aliaskos Brooks kalnag\u016bbrio up\u0117s ir e\u017eerai, ilgai laikyti itin \u0161variais, pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f vis da\u017eniau \u012fgauna r\u016bd\u017ei\u0173 atspalv\u012f. Mokslininkai fiksuoja oran\u017eines drumzles, kurios \u012f vanden\u012f patenka i\u0161 atoki\u0173 vietovi\u0173, pasiekiam\u0173 beveik tik sraigtasparniais.<\/p>\n<p>Pirmieji ai\u0161k\u016bs po\u017eymiai pasteb\u0117ti 2018 metais, o v\u0117lesni tyrimai parod\u0117, kad rei\u0161kinys ple\u010diasi. Poky\u010diai i\u0161 pirmo \u017evilgsnio primena r\u016bg\u0161tin\u0119 tar\u0161\u0105, b\u016bding\u0105 kasybos regionams, ta\u010diau \u0161iose teritorijose kasykl\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n<p>Naujausi\u0105 rei\u0161kinio analiz\u0119 atlikusi tyr\u0117j\u0173 grup\u0117 i\u0161 Kalifornijos universiteto Deivise sieja upi\u0173 oran\u017e\u0117jim\u0105 su at\u0161ylan\u010diu am\u017einuoju \u012f\u0161alu. Tirpstant anks\u010diau \u012f\u0161alusiems gruntams, vanduo pradeda skverbtis giliau ir susiduria su uolienose esan\u010diais mineralais, kurie iki tol gal\u0117jo b\u016bti izoliuoti t\u016bkstan\u010dius met\u0173.<\/p>\n<p>\u0160iems mineralams oksiduojantis, \u012f vanden\u012f i\u0161plaunami metalai, \u012fskaitant gele\u017e\u012f, aliumin\u012f, mangan\u0105, cink\u0105, nikel\u012f, kadm\u012f ir ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 elementus. B\u016btent jie suteikia vandeniui r\u016bd\u017ei\u0173 spalv\u0105 ir gali keisti r\u016bg\u0161tingum\u0105, o tai didina rizik\u0105 ekosistemoms.<\/p>\n<h2>Metal\u0173 \u0161uolis ir r\u016bg\u0161t\u0117jimas<\/h2>\n<p>2022\u20132024 metais mokslininkai \u0117m\u0117 m\u0117ginius \u0161e\u0161iuose skirtinguose baseinuose, kad matyt\u0173 ne vien momentin\u0119 situacij\u0105, bet ir ilgalaikes tendencijas. Kai kur nustatytas didesnis r\u016bg\u0161tingumas ir metal\u0173 koncentracijos, prilygstan\u010dios ar net vir\u0161ijan\u010dios rodiklius, aptinkamus r\u016bg\u0161tiniame kasykl\u0173 drena\u017ee.<\/p>\n<p>Viename Salmon up\u0117s ruo\u017ee nuo konkret\u0173 \u0161altin\u012f turin\u010dio pratek\u0117jimo metal\u0173 kiekis pakilo iki 70 kart\u0173, palyginti su \u012fprastiniu fonu. Padid\u0117j\u0119 rodikliai buvo fiksuojami net ma\u017edaug 97 kilometr\u0173 atstumu \u017eemiau srov\u0117s.<\/p>\n<p>Mokslininkai \u0161uol\u012f sieja su 2019 metais Aliaskoje fiksuota rekordi\u0161kai \u0161ilta vasara, po kurios sek\u0117 ne\u012fprastai snieginga \u017eiema. Didesnis sniego sluoksnis veikia kaip izoliacija, tod\u0117l gruntas pras\u010diau at\u0161\u0105la ir ne taip greitai v\u0117l \u012f\u0161\u0105la, o tai leid\u017eia vandeniui skverbtis giliau.<\/p>\n<p>\u201eKai sniego daugiau, jis izoliuoja dirvo\u017eem\u012f ir trukdo jam v\u0117l \u012f\u0161alti\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autor\u0117 Taylor Evinger.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 duomenimis, po \u0161io laikotarpio up\u0117se staigiai kilo sulfat\u0173 ir cinko koncentracijos, o v\u0117lesniais metais jos pama\u017eu ma\u017e\u0117jo. Tai rodo, kad ekstremal\u016bs sezonai gali suveikti kaip savoti\u0161ki paleidikliai, staiga pakei\u010diantys vandens chemij\u0105 didesn\u0117se teritorijose.<\/p>\n<h2>Kuo tai pavojinga gamtai ir \u017emon\u0117ms<\/h2>\n<p>Ma\u017eas pH ir padid\u0117j\u0119 metal\u0173 kiekiai gali b\u016bti \u017ealingi vandens organizmams, ypa\u010d \u017euvims ir bestuburiams, taip pat pakran\u010di\u0173 augalijai. Kituose Arkties regionuose jau fiksuotos vietov\u0117s, kur \u0161alia r\u016bg\u0161t\u0117jan\u010di\u0173 upi\u0173 nyksta augalai, o kai kur ma\u017e\u0117ja la\u0161i\u0161ini\u0173 \u017euv\u0173 ir kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gausa.<\/p>\n<p>Ypating\u0105 susir\u016bpinim\u0105 kelia tai, kad daugelis \u0161iaur\u0117s bendruomeni\u0173 kasdien remiasi upi\u0173 vandeniu ir \u017evejyba. Aliaskoje atokiose vietov\u0117se gyvenantiems \u017emon\u0117ms up\u0117s yra ne tik ekosistemos dalis, bet ir maisto bei pragyvenimo \u0161altinis.<\/p>\n<p>\u201e\u0160iuo metu nematome masini\u0173 \u017euv\u0173 kritim\u0173 ir ne\u017einome apie geriamojo vandens kokyb\u0117s problemas, kurios tiesiogiai kenkt\u0173 gyvenviet\u0117ms, ta\u010diau steb\u0117jim\u0173 skai\u010dius kelia nerim\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Taylor Evinger.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161is procesas ilg\u0105 laik\u0105 nebuvo ai\u0161kiai \u012ftrauktas \u012f prognozes, kaip Arktis keisis \u0161ylant klimatui. Vis d\u0117lto prane\u0161im\u0173 apie pana\u0161ius r\u016bg\u0161tinio drena\u017eo pratek\u0117jimus per am\u017einojo \u012f\u0161alo zonas daug\u0117ja, o \u0161imtai basein\u0173 gali patirti pana\u0161ius cheminius poky\u010dius.<\/p>\n<h2>Augantis rei\u0161kinys visoje Arktyje<\/h2>\n<p>Susij\u0119 tyrimai rodo, kad nuo 2018 met\u0173 \u0160iaur\u0117s Amerikos \u012f\u0161alo zonoje dokumentuota t\u016bkstan\u010diai pratek\u0117jim\u0173, susijusi\u0173 su r\u016bg\u0161tini\u0173 uolien\u0173 drena\u017eu, ir poveikis u\u017efiksuotas daugiau nei 200 upi\u0173 bei upeli\u0173. Pana\u0161\u016bs vadinam\u0173j\u0173 r\u016bdijan\u010di\u0173 upi\u0173 atvejai apra\u0161omi ir borealin\u0117je bei arktin\u0117je Kanadoje.<\/p>\n<p>Ekspertai tai vertina kaip papildom\u0105 rizikos veiksn\u012f vandens i\u0161tekliams \u0161ylan\u010diame klimate. Did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis, anot tyr\u0117j\u0173, yra tai, kad poky\u010diai gali pasireik\u0161ti staiga, o poveikis \u017eemyn upe gali b\u016bti jau\u010diamas dar de\u0161imtis ar net \u0161imtus kilometr\u0173.<\/p>\n<p>Kol kas Brooks kalnag\u016bbrio regione ie\u0161koma atsakym\u0173, kiek \u0161ie cheminiai poky\u010diai ilgainiui paveiks \u017euvis, geriamojo vandens \u0161altinius ir vietos bendruomenes. Ta\u010diau ai\u0161k\u0117ja viena tendencija: tirpstant am\u017einajam \u012f\u0161alui kei\u010diasi ne tik kra\u0161tovaizdis, bet ir vandens chemija, o tai gali tapti vis da\u017enesne nauja realybe \u0161iaur\u0117je.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Aliaskos Brooks kalnag\u016bbrio up\u0117s oran\u017e\u0117ja d\u0117l tirpstan\u010dio am\u017einojo \u012f\u0161alo, o metal\u0173 koncentracija kai kur \u0161oktel\u0117jo iki 70 kart\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58586,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3954,3955,44915,673,8580,44916,19359],"miestas":[],"class_list":["post-58585","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-aliaska","tag-amzinasis-isalas","tag-arkties-ekosistemos","tag-klimato-kaita","tag-sunkieji-metalai","tag-uc-davis","tag-vandens-tarsa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58585","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58585"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58585\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58586"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58585"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58585"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58585"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58585"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}