{"id":58614,"date":"2026-09-30T16:52:28","date_gmt":"2026-09-30T16:52:28","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/30\/rumunija-taikosi-i-euro-zona-iki-2035-uju-bet-kelia-uzstoja-isisenejes-per-didelis-biudzeto-deficitas\/"},"modified":"2026-09-30T16:52:28","modified_gmt":"2026-09-30T16:52:28","slug":"rumunija-taikosi-i-euro-zona-iki-2035-uju-bet-kelia-uzstoja-isisenejes-per-didelis-biudzeto-deficitas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/30\/rumunija-taikosi-i-euro-zona-iki-2035-uju-bet-kelia-uzstoja-isisenejes-per-didelis-biudzeto-deficitas\/","title":{"rendered":"Rumunija taikosi \u012f euro zon\u0105 iki 2035-\u0173j\u0173, bet keli\u0105 u\u017estoja \u012fsisen\u0117j\u0119s per didelis biud\u017eeto deficitas"},"content":{"rendered":"<h2>Euro planas iki 2035 met\u0173<\/h2>\n<p>Rumunija deklaruoja tiksl\u0105 prisijungti prie euro zonos iki 2035 met\u0173, ta\u010diau svarbiausia kli\u016btis kol kas yra vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 b\u016bkl\u0117. \u0160alis jau \u0161e\u0161tus metus i\u0161 eil\u0117s yra Europos S\u0105jungos per didelio deficito proced\u016broje, o tai riboja manevro laisv\u0119 ir kenkia patikimumui rinkose.<\/p>\n<p>Norint realiai priart\u0117ti prie euro \u012fvedimo, Rumunijai pirmiausia reik\u0117t\u0173 iki 2030 met\u0173 pasiekti, kad per didelio deficito proced\u016bra b\u016bt\u0173 nutraukta. Tai rei\u0161kia ilgalaik\u012f ir nuosekl\u0173 biud\u017eeto drausm\u0117s plan\u0105, neapsiribojant vienkartin\u0117mis priemon\u0117mis.<\/p>\n<h2>Kas stabdo: per didelis deficitas<\/h2>\n<p>Europos Komisija ir ES Taryba Rumunijai taiko per didelio deficito proced\u016br\u0105 nuo 2020 met\u0173 baland\u017eio 3 dienos. 2024 met\u0173 liepos 26 dien\u0105 ES institucijos konstatavo, kad proced\u016bra turi likti galioti, nes, vertinant pa\u017eang\u0105, nebuvo imtasi pakankamai veiksming\u0173 priemoni\u0173 deficitui ma\u017einti.<\/p>\n<p>Problemos esm\u0117 yra ta, kad pagal ES fiskalin\u0119 sistem\u0105 svarbi riba yra 3 proc. vald\u017eios sektoriaus deficitas nuo bendrojo vidaus produkto. Kai deficitas u\u017esit\u0119sia ir vir\u0161ija \u0161i\u0105 rib\u0105, \u0161alis patenka \u012f grie\u017etesn\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105, o investuotojai ir reiting\u0173 agent\u016bros pradeda labiau vertinti rizik\u0105.<\/p>\n<h2>Patikimumo kaina rinkose<\/h2>\n<p>Rumunijos finans\u0173 ministras Alexandru Nazare vie\u0161ai pabr\u0117\u017e\u0117, kad biud\u017eeto drausm\u0117 n\u0117ra i\u0161orinis nurodymas, o pa\u010dios valstyb\u0117s ambicija kurti stipresn\u0119 ekonomik\u0105 ir didinti regionin\u0119 \u012ftak\u0105. Politiko teigimu, taisykli\u0173 laikymasis netur\u0117t\u0173 priklausyti nuo rinkim\u0173 cikl\u0173.<\/p>\n<p>\u201eRumunija negali sau leisti ilgai likti Europos S\u0105jungos prie\u017ei\u016broje ir prarasti patikimum\u0105, kai u\u017esienio kapitalo pritraukimas yra ypa\u010d svarbus\u201c, \u2013 sak\u0117 Alexandru Nazare.<\/p>\n<p>Tokie signalai svarb\u016bs tod\u0117l, kad euro \u012fvedimas n\u0117ra vien politinis sprendimas. Tai ir finans\u0173 rink\u0173 pasitik\u0117jimo testas, ir praktinis pasirengimas gyventi bendroje pinig\u0173 politikoje be galimyb\u0117s devalvuoti valiutos ar savaranki\u0161kai nustatin\u0117ti pal\u016bkan\u0173 norm\u0173.<\/p>\n<p>Net jei tikslas \u012fsivesti eur\u0105 2035 metais i\u0161lieka, artimiausi metai Rumunijai bus kritiniai d\u0117l pasirinkimo, kokiu tempu ir kokiais instrumentais ma\u017einti deficit\u0105. Kuo ilgiau proced\u016bra u\u017esit\u0119s, tuo sud\u0117tingiau bus vienu metu didinti konkurencingum\u0105, finansuoti investicijas ir laikytis fiskalini\u0173 taisykli\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Rumunija planuoja \u012fsivesti eur\u0105 iki 2035 met\u0173, ta\u010diau tiksl\u0105 stabdo per didelis biud\u017eeto deficitas ir ES prie\u017ei\u016bra, silpninanti investuotoj\u0173 pasitik\u0117jim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[3087,102,34838,4658,667,44928,2752],"miestas":[],"class_list":["post-58614","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-finansai","tag-biudzeto-deficitas","tag-dirbtinis-intelektas","tag-euras","tag-euro-zona","tag-europos-komisija","tag-fiskaline-drausme","tag-rumunija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58614","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58614"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58614\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58614"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58614"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58614"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58614"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}