\u012eprastu grei\u010diu skrendan\u010diam l\u0117ktuvui lietus da\u017eniausiai t\u0117ra nepatogus oras: la\u0161as atsitrenkia \u012f sparn\u0105, suyra ir \u017eala b\u016bna minimali. Ta\u010diau vir\u0161garsiniu re\u017eimu situacija pasikei\u010dia i\u0161 esm\u0117s, nes net milimetro dyd\u017eio vandens la\u0161as gali virsti sm\u016bginiu sviediniu.<\/p>\n
Bostono universiteto tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Sheryl Grace, modeliuodama sm\u016bgius parod\u0117, kad vir\u0161ijus ma\u017edaug 1 235 kilometr\u0173 per valand\u0105 greit\u012f susid\u016brimo energija auga neproporcingai. Tokiu atveju net ma\u017ea vandens dalel\u0117 gali ne tik i\u0161mu\u0161ti \u012fdubas, bet ir, kra\u0161tutin\u0117mis s\u0105lygomis, pa\u017eeisti konstrukcij\u0105 iki pramu\u0161imo.<\/p>\n
\u201eKuo didesnis aparato greitis, tuo daugiau \u017ealos gali padaryti vienas la\u0161as. Jis gali prasiskverbti tiesiai per konstrukcij\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Sheryl Grace.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, rizika aktuali ne tik b\u016bsimiems vir\u0161garsiniams keleiviniams l\u0117ktuvams, bet ir kapsul\u0117ms, gr\u012f\u017etan\u010dioms i\u0161 orbitos, priva\u010dioms raketoms bei kai kurioms gynybos sistemoms. Pavojingiausia faz\u0117 da\u017enai yra skrydis \u017eemesniuose atmosferos sluoksniuose, kai aparatas dar i\u0161laiko didel\u012f greit\u012f, bet tuo pat metu kerta debesis ir krituli\u0173 zonas.<\/p>\n
Ankstesniuose sertifikavimo ir skai\u010diavimo modeliuose lietaus la\u0161as da\u017enai buvo traktuojamas kaip vienalytis vandens rutuliukas, kur\u012f laiko pavir\u0161iaus \u012ftempimas. Bostono universiteto komanda pabr\u0117\u017eia, kad toks supaprastinimas gali nutyl\u0117ti procesus, vykstan\u010dius la\u0161o viduje, o b\u016btent jie gali nulemti, ar sm\u016bgis baigsis pavir\u0161iaus erozija, ar rimtesniu pa\u017eeidimu.<\/p>\n
Pagrindinis mechanizmas, \u012f kur\u012f atkreiptas d\u0117mesys, yra kavitacija. Lietaus vandenyje b\u016bna mikroskopini\u0173 duj\u0173 burbuliuk\u0173, kurie, patek\u0119 \u012f staig\u0173 sl\u0117gio \u0161uol\u012f, greitai susitraukia ir i\u0161siple\u010dia, sukeldami papildomus sm\u016bginius efektus. Pana\u0161us procesas seniai \u017einomas laiv\u0173 sraigt\u0173 erozijoje, kai kavitacija ilgainiui ardo metal\u0105.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, nuo to, kaip greitai la\u0161as suyra ir kokiu grei\u010diu jo fragmentai atsitrenkia \u012f pavir\u0161i\u0173, priklauso \u017ealos mastas. Jis gali svyruoti nuo smulki\u0173 \u012fdubim\u0173, primenan\u010di\u0173 m\u0117nulio pavir\u0161i\u0173, iki konstrukcinio sluoksnio pramu\u0161imo, ypa\u010d jei med\u017eiaga ar dangos n\u0117ra pritaikytos tokiems kr\u016bviams.<\/p>\n
Skai\u010diavimai atliekami didel\u0117s spartos kompiuteriniuose klasteriuose, vienu metu derinant kelis skaitmeninius modelius, kad b\u016bt\u0173 atskirta reali fizika nuo skaitmenini\u0173 paklaid\u0173. U\u017eduotis sud\u0117tinga, nes reikia apra\u0161yti keli\u0173 fazi\u0173 skys\u010di\u0173 elgsen\u0105, labai skirtingus mastelius nuo mikroburbuliuk\u0173 iki viso la\u0161o ir staigius sl\u0117gio \u0161uolius.<\/p>\n
Komanda taip pat r\u0117m\u0117si eksperimentais sm\u016bgin\u0117je vamzd\u017eio sistemoje, lygindama \u012fprast\u0105 vanden\u012f su i\u0161 jo pa\u0161alintomis dujomis. Tokie bandymai leid\u017eia tikrinti, kiek duj\u0173 burbuliukai ir kavitacija pakei\u010dia la\u0161o irimo dinamik\u0105 ir galutin\u012f poveik\u012f med\u017eiagoms.<\/p>\n
Tyrimus finansuoja JAV oro paj\u0117g\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 padalinys Air Force Office of Scientific Research. \u0160io darbo tikslas kol kas n\u0117ra sukurti stebukling\u0105 dang\u0105 ar nustatyti vien\u0105 saugi\u0105 grei\u010dio rib\u0105, o pateikti tikslesn\u012f model\u012f, kuris pad\u0117t\u0173 prognozuoti, kada krituliai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kelia rizik\u0105 ir kokiomis s\u0105lygomis skrydis tampa nepagr\u012fstas.<\/p>\n
\u0160is klausimas ypa\u010d svarbus, augant susidom\u0117jimui vir\u0161garsiniu civiliniu skryd\u017eiu ir spar\u010diai besiple\u010diant priva\u010di\u0173 kosmini\u0173 skryd\u017ei\u0173 sektoriui. Kuo daugiau transporto priemoni\u0173 veiks ribin\u0117mis aerodinamin\u0117mis s\u0105lygomis, tuo didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 tur\u0117s ne tik varikliai ar aerodinamika, bet ir tokie i\u0161 pa\u017ei\u016bros banal\u016bs veiksniai kaip lietaus la\u0161o strukt\u016bra.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vir\u0161garsiniu grei\u010diu net milimetro lietaus la\u0161as gali tapti pavojingu sviediniu ir pa\u017eeisti orlaivio ar raketos konstrukcij\u0105, rodo nauji tyrimai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58655,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[5260,7641,44951,44952,17538,25817],"miestas":[],"class_list":["post-58654","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-aviacijos-sauga","tag-boston-university","tag-kavitacija","tag-oro-pajegu-tyrimai","tag-skysciu-dinamika","tag-virsgarsiniai-lektuvai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58654","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58654"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58654\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58655"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58654"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58654"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58654"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58654"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}