Mokslinink\u0173 komanda, dirbusi JAV ir Brazilijoje, \u012fra\u0161\u0117 123 pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 balsus ir palygino j\u0173 skleid\u017eiam\u0105 triuk\u0161m\u0105. Rezultatai rodo mil\u017eini\u0161k\u0105 amplitud\u0119: nuo ma\u017edaug 64 decibel\u0173 kai kuri\u0173 kolibri\u0173 atveju iki daugiau nei 120 decibel\u0173 garsiausi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 klyksmuose.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 d\u0117mes\u012f labiausiai patrauk\u0117 dvi Piet\u0173 Amerikos r\u016b\u0161ys, kuri\u0173 vokalizacija prilygsta itin triuk\u0161mingiems mechaniniams \u012frenginiams. Vienos j\u0173 klyksmo pikas, matuojant trump\u0105 akimirk\u0105, priart\u0117jo prie 131 decibelo ribos.<\/p>\n
Kaip matuojamas pauk\u0161\u010di\u0173 klyksmo garsumas?<\/p>\n
Pauk\u0161\u010di\u0173 skleid\u017eiamas garsumas n\u0117ra paprastas skai\u010dius, nes jis smarkiai priklauso nuo atstumo iki mikrofono. Tas pats klyksmas i\u0161 arti gali b\u016bti keliasde\u0161imt decibel\u0173 \u201egarsesnis\u201c nei \u012fra\u0161ytas i\u0161 didesnio nuotolio, tod\u0117l be atstumo kontrol\u0117s skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 palyginimas b\u016bt\u0173 netikslus.<\/p>\n
D\u0117l \u0161ios prie\u017easties tyr\u0117jai naudojo ne tik tikslius ne\u0161iojamuosius triuk\u0161mo matuoklius, bet ir lazerinius tolimat\u010dius, kurie pla\u010diai taikomi, pavyzd\u017eiui, golfe. Tai leido standartizuoti \u012fra\u0161us taip, tarsi pauk\u0161tis b\u016bt\u0173 fiksuojamas i\u0161 vieno metro atstumo.<\/p>\n
Surinkti duomenys tapo i\u0161skirtiniai ir d\u0117l apimties: net 113 tirt\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 klyksmo garsumas iki \u0161iol nebuvo patikimai i\u0161matuotas. Tai suteik\u0117 platesn\u012f kontekst\u0105, leid\u017eiant\u012f vertinti, kiek i\u0161 ties\u0173 i\u0161siskiria patys garsiausi pauk\u0161\u010diai.<\/p>\n
Kas pretenduoja \u012f garsiausio pauk\u0161\u010dio titul\u0105?<\/p>\n
Ankstesni tyrimai vien\u0105 koting\u0173 r\u016b\u0161\u012f Brazilijoje buvo i\u0161k\u0117l\u0119 \u012f pirm\u0105 viet\u0105, kai jos klyksmas siek\u0117 apie 125,4 decibelo. Ta\u010diau nauji \u012fra\u0161ai rodo, kad konkurent\u0173 gali b\u016bti daugiau, o kai kuri\u0173 j\u0173 vokalizacijos pikas gali b\u016bti dar didesnis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai \u012fvardijo dvi r\u016b\u0161is, kurios pagal skirtingus kriterijus pasirod\u0117 \u012fsp\u016bdingai. Viena j\u0173 fiksavo did\u017eiausi\u0105 vidutin\u012f garsumo lyg\u012f per 20 milisekund\u017ei\u0173 lang\u0105, kuris siek\u0117 apie 121 decibel\u0105.<\/p>\n
Kita r\u016b\u0161is parod\u0117 stipriausi\u0105 pavien\u012f klyksm\u0105, kurio pikas priart\u0117jo prie 131 decibelo. Tokie skai\u010diai svarb\u016bs ne tik d\u0117l rekord\u0173, bet ir d\u0117l to, k\u0105 jie sako apie pauk\u0161\u010di\u0173 anatomij\u0105 bei komunikacijos strategijas gamtoje.<\/p>\n
\u201eKasdien\u0117je aplinkoje tai papras\u010diausia b\u016bt\u0173 palyginti su atbuliniu k\u016bju\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrime dalyvav\u0119s tyr\u0117jas \u017doau Menezesas.<\/p>\n
Kod\u0117l rekordo klausimas vis dar atviras?<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, problema slypi ne tik matavimo technikoje, bet ir apibr\u0117\u017eime. Ar garsiausiu reik\u0117t\u0173 vadinti pauk\u0161t\u012f, kurio vienas klyksmas trumpam pasiekia auk\u0161\u010diausi\u0105 pik\u0105, ar t\u0105, kurio balsas yra did\u017eiausio vidutinio intensyvumo per vis\u0105 giedojimo serij\u0105.<\/p>\n
Skiriasi ir tai, kiek laiko matuojamas garsumas bei kiek individ\u0173 reikia palyginimui. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ankstesnis \u201egarsiausio pauk\u0161\u010dio\u201c vardas kol kas n\u0117ra galutinai perra\u0161omas, nors naujieji duomenys ver\u010dia rimtai diskutuoti apie metodik\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad j\u0173 tikslas n\u0117ra med\u017eioti rekord\u0173. Pagrindinis klausimas yra evoliucin\u0117 biologija: kokios fizin\u0117s savyb\u0117s leid\u017eia vienoms r\u016b\u0161ims \u201e\u0161aukti\u201c gerokai garsiau nei kitoms ir koki\u0105 naud\u0105 tai suteikia aplinkoje.<\/p>\n
K\u0105 atskleid\u0117 pauk\u0161\u010di\u0173 anatomija?<\/p>\n
Steb\u0117jimai rodo bendr\u0105 tendencij\u0105: garsiausios r\u016b\u0161ys da\u017enai yra stambesn\u0117s, o j\u0173 raumenynas labiau i\u0161vystytas. Tai gali leisti sukurti stipresn\u012f oro sl\u0117g\u012f ir i\u0161gauti didesn\u0119 garso amplitud\u0119.<\/p>\n
Taip pat da\u017eniau minimi platesni snapai, galintys prisid\u0117ti prie garso sklaidos. Vis d\u0117lto vien anatomija neatsako \u012f klausim\u0105, kod\u0117l ekstremalus garsumas evoliuci\u0161kai \u201eapsimoka\u201c ir kokiuose konkre\u010diuose scenarijuose jis suteikia prana\u0161um\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai teigia, kad norint patikimiau \u012fvertinti ekologin\u0119 ir evoliucin\u0119 tokio klyksmo funkcij\u0105, reik\u0117s dar daugiau duomen\u0173 i\u0161 skirting\u0173 region\u0173 ir didesnio skai\u010diaus r\u016b\u0161i\u0173. Tai ypa\u010d svarbu, nes skirtingose buvein\u0117se garsas sklinda nevienodai, o komunikacijos \u201etaisykles\u201c diktuoja ir aplinkos triuk\u0161mas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u012era\u0161\u0119 123 r\u016b\u0161i\u0173 pauk\u0161\u010dius, mokslininkai nustat\u0117, kad kai kuri\u0173 klyksmai siekia iki 131 decibelo, ta\u010diau gin\u010das d\u0117l rekordo dar t\u0119siasi.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[8176,20220,101,45076,507,1367,672],"miestas":[],"class_list":["post-58840","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-brazilija","tag-decibelai","tag-ekologija","tag-evolucine-biologija","tag-jav","tag-ornitologija","tag-pauksciai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58840","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58840"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58840\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58840"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58840"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58840"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58840"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}