Pasaulio vandenynas pastaraisiais metais spar\u010diai kaupia \u0161ilum\u0105, kyla jo lygis ir did\u0117ja r\u016bg\u0161tingumas. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ie poky\u010diai susij\u0119 tarpusavyje ir stiprina vienas kit\u0105: \u0161iltesnis vanduo ple\u010diasi, tirpstant ledynams daug\u0117ja vandens, o anglies dioksidas kei\u010dia j\u016bros chemij\u0105.<\/p>\n
Duomenys rodo, kad vien per 2025 metus vandenynas sug\u0117r\u0117 rekordin\u012f \u0161ilumos kiek\u012f. \u0160is perteklius \u2013 tai did\u017eioji dalis papildomos \u0161ilumos, kuri\u0105 \u017dem\u0117s klimato sistemoje sulaiko \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dios dujos, tod\u0117l vandenynas tampa pagrindiniu klimato kaitos \u201eamortizatoriumi\u201c.<\/p>\n
Nuo 1999 met\u0173 pasaulinio vandenyno lygis kilo vidutini\u0161kai apie 3,8 milimetro per metus, o 2012\u20132025 metais tempas paspart\u0117jo iki ma\u017edaug 4,2 milimetro per metus. Tuo pat metu, vertinant ilg\u0105j\u012f laikotarp\u012f, per kelis de\u0161imtme\u010dius vandenyno r\u016bg\u0161tingumas padid\u0117jo apie 17 proc., o tai daro spaudim\u0105 jautrioms r\u016b\u0161ims ir buvein\u0117ms.<\/p>\n
Kod\u0117l Juodoji j\u016bra kelia nerim\u0105?<\/p>\n
Ypa\u010d ry\u0161k\u016bs poky\u010diai fiksuojami Europoje, kuri \u0161yla spar\u010diau nei pasaulio vidurkis. D\u0117l to Vidur\u017eemio ir Juodojoje j\u016brose vis da\u017eniau registruojamos j\u016brin\u0117s kar\u0161\u010dio bangos, kai vandens temperat\u016bra ilgai i\u0161lieka ne\u012fprastai auk\u0161ta.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161iluma kaupiasi ne tik pavir\u0161iuje: \u0161iltesnio vandens sluoksniai gali i\u0161likti ir didesniame gylyje, o tai kei\u010dia sroves, deguonies pasiskirstym\u0105 ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105. Tokie poky\u010diai didina rizik\u0105 ekosistemoms, \u017euvininkystei ir pakran\u010di\u0173 infrastrukt\u016brai.<\/p>\n
\u201eVandenynas kei\u010diasi m\u016bs\u0173 akyse\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eMercator Ocean International\u201c vadovas Pierre\u2019as Bahurelis.<\/p>\n
Pasekm\u0117s ekosistemoms ir pakrant\u0117ms<\/p>\n
\u0160iltesnis ir r\u016bg\u0161tesnis vanduo blogina s\u0105lygas daugeliui j\u016br\u0173 organizm\u0173, ypa\u010d jautriems rifams ir moliuskams. Nuo 2023 met\u0173 prad\u017eios iki 2025 met\u0173 rugs\u0117jo \u0161ilumin\u012f stres\u0105, pakankam\u0105 blukimui, patyr\u0117 apie 84 proc. pasaulio koralini\u0173 rif\u0173.<\/p>\n
Poky\u010diai pastebimi ir j\u016br\u0173 \u201epamatin\u0117je grandyje\u201c \u2013 fitoplanktone, nuo kurio priklauso maisto grandin\u0117s ir anglies ciklas. Per kelis pastaruosius de\u0161imtme\u010dius dalyje vandenyno teritorij\u0173 fiksuoti ilgalaikiai fitoplanktono augimo re\u017eimo poky\u010diai, o tai gali atsiliepti \u017euv\u0173 i\u0161tekliams.<\/p>\n
\u0160ylantis vandenynas taip pat kelia praktines gr\u0117smes \u017emon\u0117ms: prisideda prie j\u016bros lygio kilimo, didina pakran\u010di\u0173 u\u017eliejimo tikimyb\u0119 ir gali sustiprinti audr\u0173 poveik\u012f. Be to, \u0161ylant vandeniui ma\u017e\u0117ja jo geb\u0117jimas sugerti anglies dioksid\u0105, tod\u0117l ilgainiui silpn\u0117ja nat\u016bralus klimato kaitos slopinimas.<\/p>\n
Rekordai pavir\u0161iuje ir signalai atei\u010diai<\/p>\n
Steb\u0117senos tarnybos fiksavo ir pavir\u0161iaus temperat\u016br\u0173 rekordus: v\u0117lyv\u0105 vasar\u0105 pasaulinio vandenyno pavir\u0161ius pasiek\u0117 apie 21,1 laipsnio \u0161ilumos. \u012eprastai auk\u0161\u010diausios reik\u0161m\u0117s da\u017eniau b\u016bna pavasar\u012f, tod\u0117l vasaros pabaigos rekordai laikomi svarbiu signalu.<\/p>\n
\u201eCopernicus\u201c duomenimis, nuo 1990-\u0173j\u0173 prad\u017eios dien\u0173, kai j\u016brose fiksuojamas ne\u012fprastai \u0161iltas vanduo, skai\u010dius i\u0161augo daugiau nei tris kartus. Ekspertai sako, kad tokios tendencijos rei\u0161kia didesn\u0119 rizik\u0105 j\u016br\u0173 kar\u0161\u010dio bangoms, ekosistem\u0173 stresui ir pakran\u010di\u0173 ekstremumams, \u012fskaitant potvynius ir audras.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Juodoji j\u016bra \u0161yla kartu su pasaulio vandenynu: daug\u0117ja kar\u0161\u010dio bang\u0173, kyla j\u016bros lygis, did\u0117ja r\u016bg\u0161tingumas ir gr\u0117sm\u0117s ekosistemoms.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3696,101,2312,30379,22190,673,36581],"miestas":[],"class_list":["post-58843","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-copernicus","tag-ekologija","tag-juodoji-jura","tag-jurines-karscio-bangos","tag-juros-lygio-kilimas","tag-klimato-kaita","tag-vandenynu-siltejimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58843","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58843"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58843\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58843"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58843"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58843"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58843"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}