{"id":58860,"date":"2026-10-01T12:53:57","date_gmt":"2026-10-01T12:53:57","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/01\/jaunimui-tvariau-gyventi-trukdo-ne-kainos-apklausa-atskleide-didziausia-kliuti\/"},"modified":"2026-10-01T12:53:57","modified_gmt":"2026-10-01T12:53:57","slug":"jaunimui-tvariau-gyventi-trukdo-ne-kainos-apklausa-atskleide-didziausia-kliuti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/01\/jaunimui-tvariau-gyventi-trukdo-ne-kainos-apklausa-atskleide-didziausia-kliuti\/","title":{"rendered":"Jaunimui tvariau gyventi trukdo ne kainos: apklausa atskleid\u0117 did\u017eiausi\u0105 kli\u016bt\u012f"},"content":{"rendered":"<p>Daugkartin\u0117 gertuv\u0117, daiktai i\u0161 antr\u0173 rank\u0173 ar kelion\u0117 dvira\u010diu vietoje automobilio daliai Lietuvos moksleivi\u0173 jau tapo kasdienybe. Ta\u010diau nauja apklausa rodo, kad did\u017eiausias barjeras tvaresniems pasirinkimams da\u017eniausiai yra ne kaina, o \u017eini\u0173 ir ai\u0161kumo stoka.<\/p>\n<p>Bendrov\u0117s \u201eSamsung\u201c u\u017esakymu atliktame tyrime 42 proc. 14\u201319 met\u0173 moksleivi\u0173 nurod\u0117, kad per ma\u017eai i\u0161mano apie tvaresnius sprendimus. Dar 19 proc. pasigenda lengvai prieinam\u0173 tvari\u0173 alternatyv\u0173, 17 proc. jas laiko nepatogiomis, o 9 proc. kaip kli\u016bt\u012f \u012fvardijo kain\u0105.<\/p>\n<p>Apklausa rodo, kad tvar\u016bs \u012fpro\u010diai da\u017eniau siejami su paprastais, kasdieniais veiksmais: pus\u0117 jaunuoli\u0173 naudoja daugkartin\u0119 gertuv\u0119 ar puodel\u012f. Tre\u010ddalis (33 proc.) r\u016b\u0161iuoja atliekas ir perka naudotus daiktus, o 29 proc. vietoje va\u017eiavimo automobiliu renkasi dvirat\u012f arba \u0117jim\u0105 p\u0117s\u010diomis.<\/p>\n<p>Technologij\u0173 bendrov\u0117s \u201eOxylabs\u201c tvarumo vadov\u0117 ir programos \u201eSolve for Tomorrow\u201c mentor\u0117 Urt\u0117 Karklien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad jaunimui da\u017enai tr\u016bksta ne bendro informacijos kiekio, o geb\u0117jimo j\u012f susieti su savo \u012fpro\u010diais. Pasak jos, \u017emon\u0117ms sud\u0117tinga suprasti, kuris kasdienis pokytis turi did\u017eiausi\u0105 real\u0173 poveik\u012f.<\/p>\n<p>\u201eDaug kalbame apie klimato kait\u0105 ir tvarumo svarb\u0105, bet sunkiausia didel\u012f ir sud\u0117ting\u0105 rei\u0161kin\u012f paversti kasdieniais, suprantamais pasirinkimais. Mums tr\u016bksta ne informacijos, o geb\u0117jimo j\u0105 paversti ai\u0161kiais veiksmais\u201c, \u2013 sak\u0117 U. Karklien\u0117.<\/p>\n<h2>Kaip tvarum\u0105 paversti \u012fpro\u010diu<\/h2>\n<p>Pasak specialist\u0117s, norint gyventi tvariau neb\u016btina vienu metu keisti viso gyvenimo b\u016bdo. Praktinis kelias da\u017eniausiai prasideda nuo sri\u010di\u0173, kuriose sprendimus darome kasdien: jud\u0117jimo, mitybos, pirkini\u0173, energijos vartojimo ir maisto atliek\u0173 ma\u017einimo.<\/p>\n<p>U. Karklien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad reik\u0161mingiausi poky\u010diai da\u017enai b\u016bna tie, kurie kartojasi nuolat ir apima didesn\u0119 gyvenimo dal\u012f. Reguliarus vaik\u0161\u010diojimas, va\u017eiavimas dvira\u010diu, ma\u017eesnis maisto \u0161vaistymas ar ilgesnis jau turim\u0173 daikt\u0173 naudojimas per metus gali tur\u0117ti didesn\u012f efekt\u0105 nei pavienis sprendimas.<\/p>\n<p>Vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 \u012ftvirtinti pokyt\u012f \u2013 pasirinkti asmenin\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f, pavyzd\u017eiui, tam tikr\u0105 laik\u0105 nepirkti nauj\u0173 daikt\u0173, i\u0161skyrus b\u016btiniausius. Tokie eksperimentai, anot jos, padeda sustoti prie\u0161 perkant ir \u012fvertinti, ar daikto tikrai reikia, ar galima pasiskolinti, pataisyti arba \u012fsigyti naudot\u0105.<\/p>\n<p>\u201eTvar\u016bs \u012fpro\u010diai niekuo nesiskiria nuo kit\u0173: verta prad\u0117ti nuo vieno poky\u010dio ir tik jam tapus automatiniu imtis kito. Taip tvaresni sprendimai ilgainiui tampa ne papildoma u\u017eduotimi, o \u012fprastu pasirinkimu\u201c, \u2013 sak\u0117 U. Karklien\u0117.<\/p>\n<h2>Technologijos ir DI: nuo \u012fpro\u010di\u0173 iki poveikio<\/h2>\n<p>Apklausa taip pat rodo, kad technologijos jaunimui gali b\u016bti praktin\u0117 pagalba: 38 proc. naudojasi vie\u0161ojo transporto program\u0117l\u0117mis, 31 proc. naudot\u0173 daikt\u0173 pardavimo program\u0117l\u0117mis, o 11 proc. pasitelkia i\u0161mani\u0105sias energijos taupymo priemones namuose. Vis d\u0117lto 37 proc. nurod\u0117 tvarumui skirt\u0173 technologij\u0173 nenaudojantys.<\/p>\n<p>Specialist\u0117s teigimu, skaitmeniniai \u012frankiai vis da\u017eniau padeda ne tik atlikti veiksm\u0105, bet ir suprasti jo kain\u0105 aplinkai. Tam pasitarnauja anglies p\u0117dsako ar ekologinio poveikio skai\u010diuokl\u0117s, kurios leid\u017eia palyginti skirtingus scenarijus, pavyzd\u017eiui, kiek pasikeist\u0173 poveikis da\u017eniau renkantis dvirat\u012f ar suma\u017einus m\u0117sos vartojim\u0105.<\/p>\n<p>Tokius skai\u010diavimus gali palengvinti ir DI sprendimai, kai jie naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, energijos vartojimo analizei ar kelioni\u0173 planavimui. Ta\u010diau specialistai pabr\u0117\u017eia, kad svarbiausia yra ne pati technologija, o \u017emogaus sprendimas ir nuoseklumas, o rezultatus lemia \u012fpro\u010di\u0173 poky\u010di\u0173 mastas ir trukm\u0117.<\/p>\n<h2>K\u0105 parod\u0117 apklausa<\/h2>\n<p>Tyrim\u0105 bendrov\u0117s \u201eSamsung\u201c u\u017esakymu 2026 metais rugpj\u016bt\u012f Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eNorstat\u201c. Apklaus\u0117 949 14\u201319 met\u0173 jaunuolius, i\u0161 j\u0173 320 Lietuvoje.<\/p>\n<p>Tyrime analizuoti jaunuoli\u0173 skaitmeniniai ir socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimo \u012fpro\u010diai, po\u017ei\u016bris \u012f technologijas, fizin\u012f aktyvum\u0105 ir tvarum\u0105. Rezultatai rodo, kad tvarumo tema jaunimui svarbi, ta\u010diau sprendimams da\u017enai pritr\u016bksta ai\u0161kumo, konkre\u010di\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 ir suprantamo ry\u0161io su kasdieniais veiksmais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Apklausa rodo, kad jaunimui tvaresniems sprendimams da\u017eniau tr\u016bksta \u017eini\u0173 ir ai\u0161kumo nei pinig\u0173: kaina kliudo tik 9 proc. moksleivi\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[12636,4406,1145,41818,45099,783,760],"miestas":[],"class_list":["post-58860","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-regionai","tag-anglies-pedsakas","tag-dviraciai","tag-moksleiviai","tag-norstat","tag-oxylabs","tag-samsung","tag-tvarumas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58860","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58860"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58860\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58860"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58860"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58860"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58860"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}