Kiekvien\u0105 \u017eiem\u0105 Antarktida tarsi i\u0161siple\u010dia, kai aplink \u017eemyn\u0105 susiformuoja j\u016bros ledas. Ta\u010diau 2024 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f Ryt\u0173 Antarktidoje, Breido \u012flankoje, palydoviniai vaizdai u\u017efiksavo ne\u012fprast\u0105 rei\u0161kin\u012f \u2013 did\u017eiul\u0119 atviro vandens zon\u0105, apsupt\u0105 ledo.<\/p>\n
Tokios ledo proper\u0161os, vadinamos polinijomis, mokslininkams n\u0117ra naujiena, bet j\u0173 atsiradimas vidur\u017eiem\u012f \u0161ioje vietoje \u2013 ypa\u010d retas. Did\u017eiausiu metu proper\u0161os plotas siek\u0117 apie 89 121 kvadratin\u012f kilometr\u0105, tai yra beveik Portugalijos dyd\u017eio teritorija.<\/p>\n
Indijos mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama \u017dem\u0117s moksl\u0173 tyr\u0117jo Jeebanjyoti Swaino, nustat\u0117, kad rei\u0161kin\u012f suk\u0117l\u0117 keli vienu metu susid\u0117j\u0119 ekstremal\u016bs veiksniai. Tarp j\u0173 \u2013 intensyvios atmosferos dr\u0117gm\u0117s perna\u0161os, vadinamos atmosferos up\u0117mis, ir j\u016brin\u0117s kar\u0161\u010dio bangos, kurios slopino ledo formavim\u0105si.<\/p>\n
Atmosferos up\u0117s \u2013 tai siauri, bet labai dr\u0117gni oro srautai, kurie perne\u0161a \u0161ilum\u0105 ir vandens garus i\u0161 \u017eemesni\u0173 platum\u0173 \u012f poliarinius regionus. Tyr\u0117jai skai\u010diuoja, kad nuo 2024 met\u0173 liepos iki rugpj\u016b\u010dio Antarktidos link fiksuotos \u0161e\u0161ios tokios dr\u0117gm\u0117s perna\u0161os, o dalis j\u0173 priskiriamos prie stipriausi\u0173 vidur\u017eiemio epizod\u0173, u\u017eregistruot\u0173 steb\u0117jim\u0173 istorijoje.<\/p>\n
\u0160iltesnis ir dr\u0117gnesnis oras didino vadinam\u0105j\u0105 \u017eemyn nukreipt\u0105 ilgabang\u0119 spinduliuot\u0119, \u0161ild\u0117 atmosfer\u0105 ir net snieg\u0105, tod\u0117l susidar\u0117 papildomas \u0161ilumos srautas \u012f vandenyn\u0105. D\u0117l to j\u016bros ledas augo l\u0117\u010diau, o kai kuriose vietose jo formavimasis buvo visai sustabdytas.<\/p>\n
Prie proper\u0161os atsiradimo prisid\u0117jo ir stipr\u016bs v\u0117jai, suk\u0117l\u0119 Ekmano siurbim\u0105 \u2013 proces\u0105, kai v\u0117jas stumia pavir\u0161in\u012f vanden\u012f ir sudaro s\u0105lygas \u0161iltesniam vandeniui i\u0161 gilesni\u0173 sluoksni\u0173 pakilti auk\u0161tyn. \u0160iuo atveju \u012f pavir\u0161i\u0173 pateko palyginti \u0161iltesnis cirkumpoliarinis giluminis vanduo, kuris dar labiau trukd\u0117 vandeniui u\u017e\u0161alti.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad efekt\u0105 sustiprino j\u016brin\u0117s kar\u0161\u010dio bangos, kai tam tikr\u0105 laik\u0105 pavir\u0161inio vandens temperat\u016bra i\u0161lieka ne\u012fprastai auk\u0161ta. Toks derinys \u2013 \u0161iltesn\u0117 atmosfera, papildoma \u0161iluma vandenyne ir v\u0117j\u0173 sukelta vandens cirkuliacija \u2013 sudar\u0117 s\u0105lygas polinijai i\u0161likti ir pl\u0117stis.<\/p>\n
J\u016bros ledas pl\u016bduriuoja, tod\u0117l tiesiogiai j\u016bros lygio nekelia. Vis d\u0117lto jis veikia kaip apsaugin\u0117 juosta, slopinanti bangavim\u0105 ir \u0161iltesni\u0173 vanden\u0173 poveik\u012f ledo lentynoms bei ledynams, kurie jau gali prisid\u0117ti prie j\u016bros lygio kilimo.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f ekosistemas: sezoninis j\u016bros ledo sugr\u012f\u017eimas yra svarbus maisto grandin\u0117ms, kurios palaiko daugel\u012f Piet\u0173 vandenyno r\u016b\u0161i\u0173. Jei \u017eiem\u0105 ledo danga plon\u0117ja ar formuojasi v\u0117liau, gali kisti ir biologiniai procesai, nuo kuri\u0173 priklauso platesn\u0117s ekosistemos.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, \u0161ilt\u0117jant klimatui atmosferos up\u0117s gali stipr\u0117ti, o kar\u0161\u010dio bangos ore ir j\u016broje tapti da\u017enesn\u0117s bei ilgesn\u0117s. Tai reik\u0161t\u0173, kad ateityje polinijos gali vis da\u017eniau formuotis net tose Antarktidos vietose, kur j\u016bros ledas anks\u010diau laikytas santykinai stabilus.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale \u201eGeophysical Research Letters\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ryt\u0173 Antarktidoje 2024 metais vidur\u017eiem\u012f atsiv\u0117r\u0117 beveik Portugalijos dyd\u017eio proper\u0161a: tyr\u0117jai j\u0105 sieja su atmosferos up\u0117mis, v\u0117jais ir kar\u0161\u010dio bangomis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58894,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,43019,4816,673,33798,45122],"miestas":[],"class_list":["post-58893","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-atmosferos-upes","tag-juros-ledas","tag-klimato-kaita","tag-pietu-vandenynas","tag-polinijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58893","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58893"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58893\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58894"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58893"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58893"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58893"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58893"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}