\u017dydintys augalai fosilij\u0173 \u012fra\u0161e pasirodo tarsi staiga, ma\u017edaug prie\u0161 125 milijonus met\u0173 ankstyvosios kreidos laikotarpiu. J\u0173 greitas i\u0161plitimas ir stulbinamas r\u016b\u0161i\u0173 gaus\u0117jimas de\u0161imtme\u010dius k\u0117l\u0117 klausim\u0173 evoliucijos biologams, nes ankstesniuose sluoksniuose \u0161ios grup\u0117s p\u0117dsakai buvo gana reti.<\/p>\n
Nauj\u0173 u\u017euomin\u0173 pateik\u0117 geologo Hani Boukhamsino tyrimas, atliktas doktorant\u016bros metu Vakar\u0173 Australijos universitete. Jis i\u0161analizavo suakmen\u0117jusias \u017eiedadulkes i\u0161 Biyadh ir Shu\u2019aiba formacij\u0173 Saudo Arabijoje, kurios siejamos su tuo pa\u010diu laikotarpiu, kai \u017eydintys augalai \u0117m\u0117 spar\u010diai \u012fvair\u0117ti.<\/p>\n
M\u0117giniuose u\u017efiksuota i\u0161skirtinai didel\u0117 \u017eydin\u010di\u0173 augal\u0173 \u017eiedadulki\u0173 \u012fvairov\u0117. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, ji buvo didesn\u0117 nei pana\u0161aus am\u017eiaus \u012fra\u0161uose, geriau \u017einomuose i\u0161 Europos ar \u0160iaur\u0117s Amerikos, tod\u0117l Arabijos pusiasalis gali b\u016bti buv\u0119s svarbesn\u0117 ankstyvosios \u017eydin\u010di\u0173 augal\u0173 raidos arena, nei manyta iki \u0161iol.<\/p>\n
Viena i\u0161 si\u016blom\u0173 hipotezi\u0173 akcentuoja tuometinius salynus ir salas netoli Arabijos plok\u0161t\u0117s pakra\u0161\u010dio. \u0160iltas klimatas su sezoniniais krituliais, \u012f vandenyn\u0105 sutekan\u010dios up\u0117s, delt\u0173 formavimasis ir intensyvus nuos\u0117d\u0173 kaupimasis gal\u0117jo sukurti ypa\u010d palankias, bet tuo pat metu kintan\u010dias buveines augalijai.<\/p>\n
Pagal \u0161\u012f scenarij\u0173 periodi\u0161kai krintantis j\u016bros lygis gal\u0117jo atverti migracijos kelius tarp sal\u0173, o s\u0117klos gal\u0117jo b\u016bti perne\u0161amos gyv\u016bn\u0173, \u012fskaitant pauk\u0161\u010dius. V\u0117liau j\u016bros lygiui v\u0117l pakilus, populiacijos izoliuodavosi, o tokia izoliacija da\u017enai laikoma vienu svarbiausi\u0173 spartesnio r\u016b\u0161i\u0173 formavimosi veiksni\u0173.<\/p>\n
Kita hipotez\u0117 daugiau d\u0117mesio skiria vandens ekosistemoms. Pakrant\u0117se buv\u0119 e\u017eerai ir kiti telkiniai gal\u0117jo sudaryti atskiras, tarpusavyje silpnai susijusias buveines vandens ar \u0161lapyni\u0173 augalams, o j\u0173 v\u0117lesnis atsiskyrimas nuo kit\u0173 populiacij\u0173 gal\u0117jo paskatinti tolesn\u0119 evoliucij\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie \u017eiedadulki\u0173 tyrimai padeda tikslinti ankstyvosios kreidos ekosistem\u0173 vaizd\u0105, nes \u017eiedadulk\u0117s i\u0161lieka gausiai ir gali atskleisti augalijos \u012fvairov\u0119 net tada, kai stambi\u0173 augal\u0173 fosilij\u0173 randama ma\u017eai. Be to, nauji duomenys stiprina mint\u012f, kad ankstyvoji \u017eydin\u010di\u0173 augal\u0173 istorija gal\u0117jo b\u016bti labiau geografi\u0161kai i\u0161skaidyta, o svarb\u016bs raidos \u017eidiniai neb\u016btinai sutapo su geriausiai i\u0161tirtais regionais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Saudo Arabijoje rastos ankstyvosios kreidos \u017eiedadulk\u0117s atskleid\u0117 ne\u012fprast\u0105 \u012fvairov\u0119 ir leid\u017eia naujai pa\u017evelgti \u012f \u017eydin\u010di\u0173 augal\u0173 kilm\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":58970,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3211,1525,1528,3094,45175,291,3459],"miestas":[],"class_list":["post-58969","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-evoliucija","tag-fosilijos","tag-kreidos-periodas","tag-saudo-arabija","tag-vakaru-australijos-universitetas","tag-ziedadulkes","tag-zydintys-augalai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58969","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=58969"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/58969\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/58970"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=58969"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=58969"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=58969"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=58969"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}