Vakarinis Nilo krantas ir toliau stebina archeologus. \u0160\u012f kart\u0105 tyr\u0117jai, dirb\u0119 netoli Luksoro, aptiko ma\u017edaug 3 t\u016bkst. met\u0173 senumo papiruso ritini\u0173 rinkin\u012f. Nors pats radinys jau dabar laikomas ne\u012fkainojamu, did\u017eiausia jo vert\u0117 kol kas lieka pasl\u0117pta \u2013 ritiniuose u\u017era\u0161ytas tekstas dar n\u0117ra perskaitytas.<\/p>\n
Manoma, kad ritiniai datuojami vadinamuoju Tre\u010diuoju pereinamuoju laikotarpiu Egipte \u2013 politini\u0173 permain\u0173 ir silpn\u0117jan\u010dios centrin\u0117s faraon\u0173 vald\u017eios era. D\u0117l to kiekvienas naujas \u0161io laikotarpio dokumentas istorikams yra ypa\u010d svarbus, nes gali pad\u0117ti atsakyti \u012f klausimus, kurie iki \u0161iol i\u0161lieka neai\u0161k\u016bs.<\/p>\n
Papirusai buvo rasti dideliame moliniame inde. Dalis j\u0173 i\u0161laik\u0117 originalius, nepa\u017eeistus molio antspaudus, i\u0161silaikiusius iki m\u016bs\u0173 dien\u0173. B\u016btent \u0161ie antspaudai radin\u012f daro i\u0161skirtin\u012f: jie rodo, kad indas nebuvo atidarytas nuo pat u\u017eantspaudavimo, tad mokslininkai i\u0161 esm\u0117s susid\u016br\u0117 su tikra laiko kapsule.<\/p>\n
Kol ritiniai nebus saugiai i\u0161tirti, belieka sp\u0117lioti, kas juose u\u017era\u0161yta. Tai gali b\u016bti religiniai tekstai, administraciniai dokumentai ar net asmeniniai u\u017era\u0161ai, ta\u010diau tiksl\u016bs atsakymai paai\u0161k\u0117s tik po kruop\u0161\u010di\u0173 analiz\u0117s ir konservavimo darb\u0173.<\/p>\n
Toje pa\u010dioje vietoje archeologai aptiko ir ne\u012fprast\u0105 uoloje i\u0161kalt\u0105 laidojimo kamer\u0105. Joje buvo de\u0161imtys karst\u0173, sud\u0117t\u0173 itin tvarkingai \u2013 keliais auk\u0161tais vienas ant kito, siekiant kuo efektyviau i\u0161naudoti ribot\u0105 erdv\u0119. Manoma, kad tai buvo sarkofagai, priklaus\u0119 Amono giedotojoms \u2013 religin\u0119 funkcij\u0105 \u0161io dievo kulte atlikusioms moterims.<\/p>\n
Ypa\u010d d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 tai, kad ant karst\u0173 n\u0117ra mirusi\u0173j\u0173 vard\u0173 \u2013 pateikti tik j\u0173 titulai. D\u0117l to tyr\u0117jams teks spr\u0119sti sud\u0117ting\u0105 u\u017edavin\u012f identifikuojant palaidotus asmenis, ta\u010diau kartu tai atveria nauj\u0173 galimybi\u0173 geriau suprasti socialin\u0119 strukt\u016br\u0105 ir \u0161ios grup\u0117s vaidmen\u012f senov\u0117s Egipto visuomen\u0117je.<\/p>\n
Vis d\u0117lto radini\u0173 b\u016bkl\u0117 n\u0117ra ideali. Medin\u0117s karst\u0173 dalys smarkiai apirusios, tod\u0117l prireik\u0117 neatid\u0117liotin\u0173 konservavimo priemoni\u0173. Specialistai intensyviai dirba, kad stabilizuot\u0173 medien\u0105, da\u017e\u0173 sluoksnius ir dekoratyvines detales, kol jos dar nesunyko galutinai.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 smalsum\u0105 kelia patys papiruso ritiniai. J\u0173 atv\u0117rimas ir turinio perskaitymas gali u\u017etrukti ilgai ir bus ypa\u010d sud\u0117tingas. Papirusas \u2013 labai trapi med\u017eiaga, o po t\u016bkstantme\u010di\u0173 net menkiausias neatsargus judesys gali j\u012f pa\u017eeisti.<\/p>\n
D\u0117l to mokslininkai ketina pasitelkti \u0161iuolaikines technologijas, \u012fskaitant vaizdinimo metodus, leid\u017eian\u010dius pa\u017evelgti \u012f ritinio vid\u0173 jo fizi\u0161kai nei\u0161vyniojant. Tik u\u017ebaigus konservavimo ir tyrim\u0173 etap\u0105, bus galima atskleisti, k\u0105 i\u0161 ties\u0173 slepia \u0161ie senoviniai tekstai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vakarinis Nilo krantas ir toliau stebina archeologus. \u0160\u012f kart\u0105 tyr\u0117jai, dirb\u0119 netoli Luksoro, aptiko ma\u017edaug 3 t\u016bkst. met\u0173 senumo papiruso ritini\u0173 rinkin\u012f. Nors pats radinys jau dabar laikomas ne\u012fkainojamu, did\u017eiausia jo vert\u0117 kol kas lieka pasl\u0117pta \u2013 ritiniuose u\u017era\u0161ytas tekstas dar n\u0117ra perskaitytas. Egipto ritiniai i\u0161 vakarinio Nilo kranto Manoma, kad ritiniai datuojami vadinamuoju Tre\u010diuoju […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5908,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5907","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5907","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5907"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5907\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5908"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5907"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5907"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5907"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5907"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}