Archeologijos pasaulyje de\u0161imtme\u010dius vyravo \u012fsitikinimas, kad pa\u017eangiausias vandentvarkos ir hidrotechnikos sistemas suk\u016br\u0117 Senov\u0117s Roma. Ta\u010diau kuo daugiau mokslininkai su\u017eino apie jau i\u0161nykusi\u0105 Urartu karalyst\u0119, tuo dr\u0105siau \u0161\u012f po\u017ei\u016br\u012f kvestionuoja. Nauji tyrimai atskleid\u017eia intriguojan\u010dias i\u0161vadas ir kartu kelia nerim\u0105 d\u0117l \u0161io paveldo ateities.<\/p>\n
Urartu karalyst\u0117, klest\u0117jusi dabartin\u0117s ryt\u0173 Turkijos, Arm\u0117nijos ir Irano teritorijose, buvo vienas svarbiausi\u0173 Senov\u0117s Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 politini\u0173 darini\u0173. Ji ypa\u010d i\u0161siskyr\u0117 vandens \u016bkio organizavimu \u2013 tai buvo gyvybi\u0161kai svarbu i\u0161gyvenimui kalnuotame, da\u017enai sausame regione. Jau VIII\u2013VII a. pr. Kr. Urartu valdovai \u012fgyvendino ambicingus hidrotechnikos projektus: ties\u0117 kanalus, stat\u0117 u\u017etvankas ir formavo dirbtinius vandens telkinius.<\/p>\n
Vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 \u0161i\u0173 statini\u0173 bruo\u017e\u0173 \u2013 j\u0173 ilgaam\u017ei\u0161kumas. Naujausi vertinimai rodo, kad dalis Urartu u\u017etvank\u0173 ir rezervuar\u0173 veik\u0117 nepertraukiamai apie 2700\u20132800 met\u0173. Toks rezultatas vandens in\u017einerijos istorijoje beveik neturi analog\u0173. Be to, neretai \u0161ios konstrukcijos pasirod\u0117 atsparesn\u0117s \u017eem\u0117s dreb\u0117jimams nei v\u0117lesn\u0117s rom\u0117n\u0173 ar Bizantijos sistemos, kurios tame pa\u010diame regione b\u016bdavo suardomos.<\/p>\n
Urartu in\u017einieriai naudojo sprendimus, kurie kitose pasaulio vietose pla\u010diau paplito tik po daugelio \u0161imtme\u010di\u0173. Jie pasitelk\u0117 vietines med\u017eiagas, k\u016br\u0117 vandens srauto reguliavimo mechanizmus ir ties\u0117 dr\u0117kinimo tinklus, gal\u0117jusius apr\u016bpinti i\u0161tisus regionus. Ry\u0161kus pavyzdys \u2013 monumentalus Menuos kanalas, ma\u017edaug 56 kilometr\u0173 ilgio. Jis iki \u0161iol vietomis funkcionuoja ir ilgus \u0161imtme\u010dius tiek\u0117 vanden\u012f de\u0161imtims t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau \u012fsp\u016bdingas Urartu pasiekimas buvo dirbtini\u0173 e\u017eer\u0173 k\u016brimas statant u\u017etvankas. Vienas j\u0173 \u2013 Ke\u015fi\u015f e\u017eeras, suformuotas prie\u0161 ma\u017edaug 2800 met\u0173 karaliaus Rusos II iniciatyva. \u0160is telkinys \u0161imtme\u010dius buvo svarbi dr\u0117kinimo sistemos dalis ir prisid\u0117jo prie \u017eemdirbyst\u0117s pl\u0117tros regione.<\/p>\n
Paradoksalu, ta\u010diau b\u016btent \u0161ios t\u016bkstantme\u010dius atlaikiusios konstrukcijos \u0161iandien atsid\u016br\u0117 rimtame pavojuje. Vano e\u017eero regione fiksuojamas drasti\u0161kas vandens lygio kritimas, siejamas su klimato kaita, u\u017esit\u0119susiomis sausromis ir kylan\u010dia temperat\u016bra. Ke\u015fi\u015f e\u017eeras, laikomas vienu seniausi\u0173 dirbtini\u0173 vandens telkini\u0173 pasaulyje, taip pat netenka vandens nerim\u0105 kelian\u010diu tempu.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad problema yra sistemin\u0117: visame regione pama\u017eu d\u017ei\u016bsta tiek nat\u016bral\u016bs, tiek dirbtiniai e\u017eerai ir rezervuarai. Urartu statini\u0173 atveju tai rei\u0161kia ne vien prarandam\u0105 vandens \u0161altin\u012f. Kartu kyla gr\u0117sm\u0117 ne\u012fkainojamam kult\u016bros paveldui \u2013 strukt\u016broms, kurios t\u016bkstantme\u010dius atsilaik\u0117 prie\u0161 stichines nelaimes, ta\u010diau gali neatlaikyti \u0161iuolaikini\u0173 aplinkos poky\u010di\u0173 spaudimo.<\/p>\n
\u0160altiniai: \u201eArkeonews\u201c, \u201eSehrivan Gazetesi\u201c.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Archeologijos pasaulyje de\u0161imtme\u010dius vyravo \u012fsitikinimas, kad pa\u017eangiausias vandentvarkos ir hidrotechnikos sistemas suk\u016br\u0117 Senov\u0117s Roma. Ta\u010diau kuo daugiau mokslininkai su\u017eino apie jau i\u0161nykusi\u0105 Urartu karalyst\u0119, tuo dr\u0105siau \u0161\u012f po\u017ei\u016br\u012f kvestionuoja. Nauji tyrimai atskleid\u017eia intriguojan\u010dias i\u0161vadas ir kartu kelia nerim\u0105 d\u0117l \u0161io paveldo ateities. Urartu karalyst\u0117s technologinis palikimas Urartu karalyst\u0117, klest\u0117jusi dabartin\u0117s ryt\u0173 Turkijos, Arm\u0117nijos ir Irano […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5910,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5909","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5909","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5909"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5909\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5910"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5909"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5909"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5909"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5909"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}