Vandenyno dugne kartais aptinkami atradimai, primenantys netik\u0117tai rast\u0105 papildom\u0105 kambar\u012f name, kuris, atrod\u0117, jau seniai iki galo i\u0161matuotas. \u0160\u012f kart\u0105 kalbama apie angl\u012f \u2013 tiksliau, apie viet\u0105, kuri daugel\u012f met\u0173 beveik nebuvo rimtai vertinama geologiniame CO2 apytakos cikle. Mokslininkai nustat\u0117, kad vandenyn\u0173 dugne esantys transforminiai l\u016b\u017eiai, ilg\u0105 laik\u0105 laikyti tektoni\u0161kai \u201ene itin \u012fdomiais\u201c, gali veikti kaip iki \u0161iol nepakankamai \u012fvertinta anglies kaupimo zona.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tai n\u0117ra toks anglies \u201esug\u0117riklis\u201c, kuris staiga i\u0161spr\u0119st\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 emisij\u0173 problem\u0105. Tai svarbus skirtumas. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad su \u0161iuo procesu susij\u0119s CO2 kiekis yra menkas, palyginti su dabartin\u0117mis \u017emoni\u0173 sukeltomis emisijomis. Atradimo esm\u0117 slypi kitur \u2013 geresniame supratime, kaip per milijonus met\u0173 \u017dem\u0117 pati \u201eperstumdydavo\u201c angl\u012f tarp mantijos, vandenyno ir plutos.<\/p>\n
\u012edomiausia tai, kad tyr\u0117jai \u012f \u0161\u012f p\u0117dsak\u0105 pataik\u0117 tarsi nety\u010dia. 2017 metais komanda, dirbusi prie \u0160v. Petro ir Pauliaus salyno ma\u017edaug u\u017e 500 km nuo Brazilijos pakrant\u0117s, ie\u0161kojo \u017eemos temperat\u016bros hidrotermin\u0117s veiklos po\u017eymi\u0173. To aptikti nepavyko. Ta\u010diau vietoje to rasta uolien\u0173, kurios papasakojo visai kit\u0105 istorij\u0105 \u2013 apie anglies mineralizacij\u0105 mantijos uolienose, i\u0161keltose ar\u010diau vandenyno dugno transforminio l\u016b\u017eio zonoje.<\/p>\n
Transforminiai l\u016b\u017eiai \u2013 tai vietos, kur tektonin\u0117s plok\u0161t\u0117s slenka viena pro kit\u0105. Tai vienas i\u0161 trij\u0173 pagrindini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 rib\u0173 tip\u0173 \u017dem\u0117je, greta vidurio vandenyn\u0173 keter\u0173 ir subdukcijos zon\u0173. Pasauliniu mastu toki\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 bendras ilgis siekia apie 48 t\u016bkst. km, tad tai tikrai ne geologinis \u201eparibys\u201c. Tiesiog ilg\u0105 laik\u0105 jie nesulauk\u0117 didelio d\u0117mesio anglies apytakos kontekste, nes j\u0173 magmin\u0117 veikla santykinai nedidel\u0117.<\/p>\n
B\u016btent \u0161is \u201ene\u012fsp\u016bdingumas\u201c pasirod\u0117 esantis klaidinantis. Vidurio vandenyn\u0173 keterose ir subdukcijos zonose anglis tiriama de\u0161imtme\u010dius, nes ten geologiniai procesai ry\u0161k\u016bs: lydimasis, vulkanizmas, plutos perdirbimas. Transforminiai l\u016b\u017eiai buvo laikomi ramesniais tektoniniais koridoriais. Ta\u010diau paai\u0161k\u0117jo, kad po tariamu nuobodumu gali slyp\u0117ti itin efektyvus CO2 suri\u0161imo mineraluose mechanizmas.<\/p>\n
Procesas atrodo taip: dalinis mantijos lydimasis i\u0161laisvina CO2, \u0161is susimai\u0161o su hidroterminiais skys\u010diais, o v\u0117liau reaguoja su mantijos uolienomis netoli vandenyno dugno. D\u0117l to anglis neb\u016btinai gr\u012f\u017eta \u012f vandenyn\u0105 ar atmosfer\u0105 \u2013 ji gali b\u016bti mineraliniu pavidalu \u201eu\u017erakinama\u201c uolienoje. Tai primena situacij\u0105, kai dujos ne i\u0161lekia pro atvir\u0105 lang\u0105, o remonto metu lieka \u201e\u012fm\u016brytos\u201c sienoje.<\/p>\n
\u0160\u012f atradim\u0105 b\u016bt\u0173 lengva pateikti pernelyg efektingai: es\u0105 vandenynas rado nauj\u0105 anglies sugert\u012f. Ta\u010diau tai b\u016bt\u0173 supaprastinimas. Tyrimo autoriai ai\u0161kiai nurodo, kad dabartin\u0117s antropogenin\u0117s emisijos \u2013 apie 36 gigatonos CO2 per metus \u2013 visi\u0161kai u\u017ego\u017eia vidutines geologines emisijas, kurios \u012f atmosfer\u0105 ir hidrosfer\u0105 vertinamos ma\u017edaug 0,26 gigatonos per metus. Kitaip tariant, tai n\u0117ra istorija apie nat\u016bral\u0173 mechanizm\u0105, kuris i\u0161gelb\u0117s nuo i\u0161kastinio kuro deginimo pasekmi\u0173.<\/p>\n
\u0160io darbo reik\u0161m\u0117 kitokia \u2013 ir, daugeliui, \u012fdomesn\u0117. U\u017euot pasakoj\u0119, kad \u201egamta mus i\u0161gelb\u0117s\u201c, mokslininkai i\u0161 esm\u0117s pataiso m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie planetos veikim\u0105. Jei transforminiai l\u016b\u017eiai anks\u010diau nebuvo \u012ftraukiami \u012f pasaulinius geologinio CO2 sraut\u0173 skai\u010diavimus, dalis magmin\u0117s kilm\u0117s anglies perna\u0161os \u012f pakitusi\u0105 vandenynin\u0119 mantij\u0105 ir j\u016bros vanden\u012f gal\u0117jo b\u016bti tiesiog nepasteb\u0117ta.<\/p>\n
Tai ypa\u010d svarbu bandant atkurti senovin\u012f \u017dem\u0117s klimat\u0105. \u017dmogaus gyvenimo masteliu tokie procesai beveik nejuda, ta\u010diau milijon\u0173 met\u0173 perspektyvoje jie veikia tarsi itin l\u0117tas planetos buhalteris: nedaro nieko spektakuli\u0161ko, bet stebi, kur nukeliauja anglis ir kaip kinta visos sistemos balansas. O nuo to priklauso, ar \u017dem\u0117 ilgais laikotarpiais labiau primin\u0117 \u0161iltnam\u012f, ar v\u0117sesnius namus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai ten nevyko ie\u0161koti medijoms patrauklaus \u201epasl\u0117pto anglies sug\u0117riklio\u201c. Jie ie\u0161kojo visai kitko. Komandos narys Frieder Klein teig\u0117, kad radinys prilygo svajon\u0117s i\u0161sipildymui: tokio tipo uolien\u0173 buvimas buvo prognozuojamas jau daugiau nei de\u0161imtmet\u012f, ta\u010diau j\u0173 anks\u010diau nepavykdavo aptikti. \u0160\u012fkart jos rastos atsitiktinai, kai tyr\u0117jai dair\u0117si visai kitokios veiklos po\u017eymi\u0173.<\/p>\n
Tai kartu ir pamoka apie geologijos prigimt\u012f. Uolienos \u201ene\u0161aukia\u201c ir pa\u010dios nepateikia \u012fsp\u016bdingo grafiko. Jas reikia rasti, atpa\u017einti ir i\u0161mokti skaityti j\u0173 sud\u0117t\u012f kaip \u012fra\u0161\u0105 apie \u012fvykius, trukusius \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 ar milijonus met\u0173. \u0160iuo atveju mantijos uolienose ir magnezito mineraluose u\u017efiksuotos \u201epastabos\u201c parod\u0117, kad vandenyno dugne egzistuoja procesas, kuris anks\u010diau tiesiog nebuvo \u012ftrauktas \u012f didesn\u012f anglies balans\u0105.<\/p>\n
\u0160is atradimas griauna paprast\u0105 \u012fprot\u012f \u012fsivaizduoti \u017dem\u0119 kaip tvarkingai apra\u0161yt\u0173 \u201estal\u010diuk\u0173\u201c rinkin\u012f. Da\u017enai atrodo, kad svarbiausia vyksta ten, kur ugnikalniai spjaudo lav\u0105 arba plok\u0161t\u0117s susiduria katastrofi\u0161ka j\u0117ga. Ta\u010diau kartais tikrai reik\u0161mingas procesas slypi vietoje, kuri ilgai buvo laikyta nuobod\u017eia. Geologija \u0161iuo po\u017ei\u016briu primena archyv\u0105, kuriame vertingiausias dokumentas guli ne puo\u0161niame aplanke, o tarp popieri\u0173, kuri\u0173 niekas ilgai nenor\u0117jo atversti.<\/p>\n
\u0160altinis: \u201eSci Tech Daily\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vandenyno dugne kartais aptinkami atradimai, primenantys netik\u0117tai rast\u0105 papildom\u0105 kambar\u012f name, kuris, atrod\u0117, jau seniai iki galo i\u0161matuotas. \u0160\u012f kart\u0105 kalbama apie angl\u012f \u2013 tiksliau, apie viet\u0105, kuri daugel\u012f met\u0173 beveik nebuvo rimtai vertinama geologiniame CO2 apytakos cikle. Mokslininkai nustat\u0117, kad vandenyn\u0173 dugne esantys transforminiai l\u016b\u017eiai, ilg\u0105 laik\u0105 laikyti tektoni\u0161kai \u201ene itin \u012fdomiais\u201c, gali veikti […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5914,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5913","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5913","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5913"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5913\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5914"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5913"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5913"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5913"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5913"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}