\u0160iaurin\u0117je Grenlandijoje nuo Petermanno ledyno \u0161elfo atskilo mil\u017eini\u0161kas ledkalnis, o tyr\u0117jai jo atsiradim\u0105 sieja su reta ir netik\u0117ta prie\u017eastimi \u2013 e\u017eeru, susiformavusiu pa\u010diame lede. Mokslinink\u0173 vertinimu, tokie vandens telkiniai gali veikti kaip silpnoji grandis, spartinanti skilimus ir didelius ledo l\u016b\u017eius.<\/p>\n
Petermanno \u0161elfas yra svarbi jungtis tarp Grenlandijos ledyninio skydo ir Arkties vandenyno. Kai \u0161elfas plon\u0117ja arba skilin\u0117ja, jis pras\u010diau stabdo \u017eemyninio ledo slinkim\u0105 \u012f j\u016br\u0105, tod\u0117l ilgainiui gali did\u0117ti ledo netektys ir ind\u0117lis \u012f j\u016bros lygio kilim\u0105.<\/p>\n
Kaip e\u017eeras gali susilpninti led\u0105?<\/p>\n
Tyr\u0117jai, analizav\u0119 palydovinius vaizdus ir keli\u0173 met\u0173 vandenyno bei ledo b\u016bkl\u0117s duomenis, nustat\u0117, kad \u0161ioje vietoje periodi\u0161kai formavosi estuarija \u2013 zona, kur g\u0117las tirpsmo vanduo mai\u0161osi su s\u016briu vandenyno vandeniu. Tokia sandara ledo \u0161elfuose laikoma itin reta, nes paprastai upeliai ir tirpsmo srautai vanden\u012f tiesiog nuveda \u012f vandenyn\u0105.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 ai\u0161kinimu, tirpsmo vandens up\u0117 pama\u017eu i\u0161grau\u017e\u0117 vis gilesn\u0119 vag\u0105, kuri kai kur nusileido \u017eemiau j\u016bros lygio. D\u0117l to \u0161iltesnis ir s\u016bresnis vandenyno vanduo gal\u0117jo prad\u0117ti skverbtis atgal \u012f kanal\u0105 ir mai\u0161ytis su g\u0117lu vandeniu, o tai ilgainiui skatino ledo ardym\u0105 bei \u012ftr\u016bkim\u0173 plitim\u0105.<\/p>\n
Steb\u0117jimai rodo, kad vandens telkinys nebuvo pastovus: jis susiformuodavo, v\u0117liau pranykdavo, kai pavir\u0161inis vanduo u\u017e\u0161aldavo arba nutek\u0117davo. Toks kartotinis atsiradimas ir i\u0161nykimas, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, gal\u0117jo nuolat \u201edirbinti\u201c led\u0105, silpninti jo strukt\u016br\u0105 ir sudaryti palankesnes s\u0105lygas dideliam atskilimui.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu atei\u010diai?<\/p>\n
Anks\u010diau dalis tyrim\u0173 pabr\u0117\u017edavo, kad tirpsmo up\u0117s \u0161elfuose gali suma\u017einti rizik\u0105, nes jos nuveda vanden\u012f nuo pavir\u0161iaus ir taip ma\u017eina vandens kaupim\u0105si \u012fdubose. Ta\u010diau estuarijos tipo telkiniai gali veikti prie\u0161ingai, nes s\u016braus vandens patekimas ir \u0161iltesni srautai prisideda prie ledo plon\u0117jimo ir tr\u016bkin\u0117jimo.<\/p>\n
Mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad \u0161ylant klimatui ir plon\u0117jant \u0161elfams tokie rei\u0161kiniai gali da\u017en\u0117ti. Ypa\u010d daug d\u0117mesio skiriama Antarktidai, kur didel\u0117 \u017eemyno dalis yra apsupta ledo \u0161elf\u0173, tod\u0117l j\u0173 stabilumas yra vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173, kiek greitai ledas gali patekti \u012f vandenyn\u0105.<\/p>\n
Tuo metu atskil\u0119s ledkalnis dreifuoja s\u0105siauriais link \u0161iltesni\u0173 vanden\u0173. Specialistai prognozuoja, kad siauresn\u0117se vietose ir esant didesniam bangavimui jis gali skilti \u012f ma\u017eesnes dalis, kurios grei\u010diau i\u0161tirps.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nuo Petermanno \u0161elfo Grenlandijoje atskilus ledkalniui, mokslininkai d\u0117mes\u012f kreipia \u012f ret\u0105 e\u017eer\u0105 lede, kuris gal\u0117jo silpninti \u0161elf\u0105 ir skatinti \u012ftr\u016bkius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,4504,673,32933,45276,3706,45275],"miestas":[],"class_list":["post-59135","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-grenlandija","tag-klimato-kaita","tag-ledkalniai","tag-ledo-selfai","tag-palydoviniai-duomenys","tag-petermanno-ledynas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59135","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59135"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59135\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59135"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59135"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59135"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59135"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}