Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda apra\u0161\u0117 nauj\u0105 ilgakakl\u0117s j\u016brin\u0117s ropl\u0117s r\u016b\u0161\u012f Austronaga minuta, gyvenusi\u0105 ma\u017edaug prie\u0161 245 milijonus met\u0173, ankstyvajame triaso laikotarpyje. R\u016b\u0161is i\u0161skirtin\u0117 tuo, kad fosilijoje i\u0161liko ne tik skeletas, bet ir didel\u0117 dalis vir\u0161kinimo sistemos.<\/p>\n
Radini\u0173 rasta pietvakari\u0173 Kinijoje, Junanio provincijoje esan\u010dioje Luopingo apylinki\u0173 Guanlingo formacijoje. \u0160i vietov\u0117 gerai \u017einoma paleontologams, nes \u010dia aptinkama triaso j\u016br\u0173 gyv\u016bn\u0173 fosilij\u0173, susiformavusi\u0173 s\u0105lygomis, kurios kartais leid\u017eia i\u0161likti ir mink\u0161tiesiems audiniams.<\/p>\n
K\u0105 pavyko pamatyti fosilijoje<\/p>\n
Tyr\u0117jai teigia, kad pasitelk\u0119 ultravioletin\u0119 fotografij\u0105 ir kitus laboratorinius metodus jie gal\u0117jo atskirti kelis vidaus organus. Tarp j\u0173 minimi skrandis, kepenys ir \u017earnynas, o kai kuriuose audiniuose aptikta jungini\u0173 p\u0117dsak\u0173, siejam\u0173 su hemoglobino irimu.<\/p>\n
\u201ePalyginti su labai specializuota k\u016bno forma, Austronaga vidaus organai atrodo ma\u017eiau pakit\u0119: priekyje matyti didelis mai\u0161elio pavidalo skrandis, o u\u017e jo \u2013 kepenys, kuriose dar galima aptikti hemoglobino p\u0117dsak\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 pagrindinis tyrimo autorius, j\u016brini\u0173 ropli\u0173 specialistas Wei Wang.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 atradimo aspekt\u0173 \u2013 skrand\u017eio sandara. Autori\u0173 vertinimu, Austronaga minuta tur\u0117jo vien\u0105 skrand\u017eio kamer\u0105, kai tuo tarpu daugelio \u0161iuolaikini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 ir krokodil\u0173 skrandis yra dviej\u0173 dali\u0173.<\/p>\n
\u201eTai rodo, kad ankstyvieji archozaurai veikiausiai tur\u0117jo paprastesn\u012f skrand\u012f, o sud\u0117tingesn\u0117 sandara evoliuci\u0161kai susiformavo v\u0117liau\u201c, \u2013 sak\u0117 bendraautoris Nick Fraser i\u0161 \u0160kotijos nacionalinio muziejaus.<\/p>\n
Kod\u0117l \u0161is radinys svarbus evoliucijai<\/p>\n
Mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 i\u0161likimas fosilijose yra retas, tod\u0117l tokie pavyzd\u017eiai tampa itin vertingi ai\u0161kinantis, kaip gyv\u016bn\u0173 vidaus organai kito evoliucijos eigoje. Vir\u0161kinimo sistemos duomenys leid\u017eia tiksliau vertinti mityb\u0105, med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 ir prisitaikym\u0105 prie aplinkos.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, Austronaga minuta vir\u0161kinimo traktas buvo gana trumpas ir nesud\u0117tingas, pana\u0161us \u012f \u0161iuolaikini\u0173 \u017euvimis mintan\u010di\u0173 ropli\u0173. Tai dera su prielaida, kad gyv\u016bnas med\u017eiojo smulkesn\u012f grob\u012f j\u016broje, o jo anatomija buvo pritaikyta aktyviam plaukiojimui.<\/p>\n
Austronaga minuta buvo nedidel\u0117 \u2013 ma\u017edaug 60 centimetr\u0173 ilgio, ta\u010diau tur\u0117jo ne\u012fprastai ilg\u0105 kakl\u0105 ir uodeg\u0105. Jud\u0117jimui, kaip teigiama, svarbiausia buvo ilga uodega, o priekin\u0117s gal\u016bn\u0117s, pana\u0161ios \u012f pelekus, labiau tarnavo manevravimui ir stabilizavimui, kai u\u017epakalin\u0117s gal\u016bn\u0117s plaukimui buvo prastesn\u0117s.<\/p>\n
Netik\u0117ta vieta ropli\u0173 gimin\u0117s medyje<\/p>\n
Mokslininkus nustebino ir \u0161ios ropl\u0117s giminyst\u0117s ry\u0161iai. Nors k\u016bno forma i\u0161 dalies primena kitas j\u016brines roples, autoriai pa\u017eymi, kad Austronaga n\u0117ra artimai susijusi su ichtiozaurais ar kitomis gerai \u017einomomis j\u016br\u0173 ropli\u0173 grup\u0117mis, kurios dominavo v\u0117lesniais laikotarpiais.<\/p>\n
Vietoje to ji siejama su archozaurais ir j\u0173 giminai\u010diais \u2013 grupe, i\u0161 kurios v\u0117liau i\u0161sivyst\u0117 krokodilai ir dinozaurai. Tai papildo bendr\u0105 vaizd\u0105 apie tai, kaip \u012fvairiai ropliai po Permo ir Triaso masinio i\u0161nykimo band\u0117 u\u017eimti naujas ekologines ni\u0161as, \u012fskaitant ir j\u016br\u0105.<\/p>\n
\u201eArchozaurai ir j\u0173 prot\u0117viai dinozaur\u0173 laikais sausumoje buvo pati \u012fvairiausia ropli\u0173 grup\u0117, ta\u010diau ilgai manyta, kad j\u0173 prisitaikymas prie j\u016bros buvo ribotas\u201c, \u2013 sak\u0117 bendraautoris, paleontologas Stephan Spiekman.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti ankstyv\u0105j\u0105 j\u016brini\u0173 ekosistem\u0173 raid\u0105 triaso laikotarpiu. Kuo daugiau aptinkama gerai i\u0161silaikiusi\u0173 fosilij\u0173, tuo tiksliau galima atkurti, kaip spar\u010diai po did\u017ei\u0173j\u0173 i\u0161nykim\u0173 atsik\u016br\u0117 gyvyb\u0117 ir kokiais keliais vyst\u0117si ropli\u0173 prisitaikymai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kinijoje aptikta 245 mln. met\u0173 j\u016brin\u0117s ropl\u0117s Austronaga minuta fosilija su i\u0161likusiais organais padeda ai\u0161kintis archozaur\u0173 vir\u0161kinimo evoliucij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[34733,101,1525,45278,448,1529,45277],"miestas":[],"class_list":["post-59136","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-austronaga-minuta","tag-ekologija","tag-fosilijos","tag-jurines-roples","tag-kinija","tag-paleontologija","tag-triaso-laikotarpis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59136","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59136"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59136\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59136"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59136"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59136"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59136"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}