\u0160iaur\u0117s Graikijoje esantis Koronejo e\u017eeras, kadaise laikytas vienu did\u017eiausi\u0173 \u0161alies e\u017eer\u0173, per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f smarkiai nuseko ir vietomis beveik i\u0161nyko. Naujausi steb\u0117jimai rodo, kad buvusi i\u0161tisin\u0117 vandens akvatorija virto pavieniais drumstais tvenkiniais, o didel\u0119 dal\u012f buvusio dugno dabar dengia i\u0161d\u017ei\u016bv\u0119s, sutr\u016bkin\u0117j\u0119s dumblas.<\/p>\n
At\u0117n\u0173 nacionalin\u0117s observatorijos analiz\u0117, paremta palydoviniais duomenimis, fiksuoja itin ry\u0161k\u0173 pokyt\u012f: vandens pavir\u0161iaus plotas nuo 34,4 kv. kilometro 2016 metais suma\u017e\u0117jo iki 2,7 kv. kilometro. Tai rei\u0161kia, kad e\u017eeras prarado did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f savo ploto ir \u0161is procesas vyksta spar\u010diau, nei tik\u0117tasi dar prie\u0161 kelerius metus.<\/p>\n
Mokslininkai pagrindine prie\u017eastimi \u012fvardija u\u017esit\u0119sus\u012f krituli\u0173 tr\u016bkum\u0105 ir auk\u0161tesn\u0119 oro temperat\u016br\u0105, d\u0117l kurios did\u0117ja garavimas. Ekspert\u0173 vertinimu, e\u017eero baseine pastaruosius bent penkerius metus vidutinis metinis krituli\u0173 kiekis siek\u0117 apie 400 milimetr\u0173, tai yra ma\u017edaug 150 milimetr\u0173 ma\u017eiau nei ankstesniais de\u0161imtme\u010diais.<\/p>\n
Prie nuosmukio prisideda ir kar\u0161\u010dio suintensyvintas vandens garavimas, kuris, anot specialist\u0173, gali padid\u0117ti apie 100\u2013150 milimetr\u0173 per metus. Ilgai trunkant sausroms, ma\u017e\u0117ja ne tik pats e\u017eeras, bet ir silpsta j\u012f maitin\u0119 \u0161altiniai bei pavir\u0161iniai intakai, tod\u0117l atsistatymo galimyb\u0117s dar labiau menksta.<\/p>\n
\u201eMes prisimename \u0161\u012f e\u017eer\u0105 geriausiais laikais: buvo \u017evej\u0173, daug vandens, gra\u017eus parkas ir nuostab\u016bs pauk\u0161\u010di\u0173 pilni vaizdai. Tai, k\u0105 matome \u0161iandien, nuvilia\u201c, \u2013 sak\u0117 pakrant\u0117s bendruomen\u0117s Agios Vasilios vadovas Kostas Chacivulgaridis.<\/p>\n
Koronejo b\u016bkl\u0119 apsunkina ir \u017emogaus veikla, ypa\u010d vandens naudojimas \u017eem\u0117s \u016bkyje. Vietos \u016bkininkai, siekdami kompensuoti krituli\u0173 stygi\u0173, ilg\u0105 laik\u0105 r\u0117m\u0117si e\u017eero ir apylinki\u0173 po\u017eeminio vandens i\u0161tekliais gyvuliams bei pas\u0117liams, o tai dar labiau didino hidrologin\u012f spaudim\u0105.<\/p>\n
Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas dar 2013 metais buvo konstatav\u0119s, kad Graikija neu\u017etikrino pakankamos Koronejo apsaugos nuo per didelio dr\u0117kinimo, neteis\u0117to gr\u0119\u017eini\u0173 \u012frengimo ir tar\u0161os. Pastaruoju metu Graikijos aplinkosaugos institucijos skelbia grie\u017etesn\u0119 steb\u0117sen\u0105 ir kontrol\u0119, siekiant ma\u017einti dr\u0117kinimo mast\u0105 bei tiksliau vertinti vandens balans\u0105.<\/p>\n
Koronejo istorija tampa vis da\u017enesnio Vidur\u017eemio regiono rei\u0161kinio pavyzd\u017eiu, kai klimato kaita ir didelis vandens poreikis sutampa vienu metu. Europa \u0161yla grei\u010diau nei pasaulio vidurkis, o \u0161iltesn\u0117s vasaros didina sausros rizik\u0105, trumpina sniego sezon\u0105 kalnuose ir kei\u010dia upi\u0173 bei e\u017eer\u0173 mityb\u0105.<\/p>\n
Ekologiniu po\u017ei\u016briu e\u017eero nykimas rei\u0161kia ir buveini\u0173 praradim\u0105: anks\u010diau Koronejo apylink\u0117s buvo svarbios vandens pauk\u0161\u010diams ir migruojan\u010dioms r\u016b\u0161ims, pritraukdavo turistus, \u017evejus bei teik\u0117 naud\u0105 vietos ekonomikai. Kuo ilgiau i\u0161lieka ma\u017eas vandens lygis, tuo didesn\u0117 rizika, kad vandens telkinio ekosistema nebegr\u012f\u0161 \u012f ankstesn\u0119 b\u016bkl\u0119 net ir pager\u0117jus krituli\u0173 re\u017eimui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Graikijos Koronejo e\u017eeras per kelerius metus susitrauk\u0117 iki 2,7 kv. km: mokslininkai tai sieja su sausromis, kar\u0161\u010diu ir vandens naudojimu \u016bkyje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,3562,673,45283,3706,4896,3708],"miestas":[],"class_list":["post-59138","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-graikija","tag-klimato-kaita","tag-koronejo-ezeras","tag-palydoviniai-duomenys","tag-sausra","tag-vandens-istekliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59138","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59138"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59138\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59138"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59138"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59138"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59138"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}