I\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali pasirodyti, kad M\u0117nulyje jau seniai viskas \u012fvyko: jo pavir\u0161ius primena sen\u0173 katastrof\u0173 archyv\u0105, akmenyje ir dulk\u0117se \u012fra\u0161yt\u0105 prie\u0161 milijardus met\u0173. Ta\u010diau \u017dem\u0117s palydovas n\u0117ra susting\u0119s muziejus. \u012e j\u012f ir \u0161iandien atsitrenkia kosminiai k\u016bnai, tik da\u017eniausiai sm\u016bgiai b\u016bna tokie menki, kad nauji p\u0117dsakai pasimeta tarp sen\u0173j\u0173 \u017eymi\u0173. \u0160\u012fkart situacija kitokia.<\/p>\n
Tyr\u0117jai identifikavo nauj\u0105, ma\u017edaug 225 metr\u0173 skersmens krater\u012f, kuris, tik\u0117tina, susiformavo 2024 met\u0173 v\u0117lyv\u0105 pavasar\u012f. Tai ne menkas \u012fbr\u0117\u017eimas, o i\u0161 ties\u0173 stambus sm\u016bgio p\u0117dsakas. Remiantis krateri\u0173 susidarymo statistiniais modeliais, tokio masto objektas M\u0117nulyje tur\u0117t\u0173 atsirasti vidutini\u0161kai kart\u0105 per 139 metus. Be to, tai did\u017eiausias naujas krateris, aptiktas per misij\u0105 \u201eLunar Reconnaissance Orbiter\u201c \u2013 ankstesnis rekordas siek\u0117 apie 70 metr\u0173 skersmen\u012f.<\/p>\n
Prakti\u0161kai tai rei\u0161kia ret\u0105 prog\u0105 pamatyti, kaip atrodo beveik k\u0105 tik atsiradusi \u201e\u017eaizda\u201c po kosminio sm\u016bgio. Astronomai da\u017eniausiai tiria kraterius, kurie \u017emogaus masteliais yra tokie seni, kad \u017eodis \u201e\u0161vie\u017eias\u201c skamba paradoksaliai. \u0160iuo atveju kalbama apie \u012fvyk\u012f, kuris M\u0117nulio laiko matu yra beveik \u201ek\u0105 tik\u201c.<\/p>\n
Naujasis krateris yra apie 225 metr\u0173 skersmens, ma\u017edaug 43 metr\u0173 gylio, ai\u0161kiai piltuvo formos. Jo pakra\u0161tys i\u0161kil\u0119s apie 8 metrus vir\u0161 ankstesnio reljefo, o sieneli\u0173 nuolydis da\u017enai vir\u0161ija 25 laipsnius. Tokie parametrai b\u016bdingi labai jauniems \u0161io dyd\u017eio krateriams, kurie dar nesp\u0117jo \u201esusilieti\u201c su aplinkiniu kra\u0161tovaizd\u017eiu. Tamsesnes sritis kraterio viduje mokslininkai ai\u0161kina kaip med\u017eiag\u0105, praturtint\u0105 stikli\u0161ka, greitai sustingusia sm\u016bgio lydalo mase.<\/p>\n
Ypa\u010d \u012fsp\u016bdingai atrodo tai, kas nutiko aplink krater\u012f. Po sm\u016bgio i\u0161mesta \u0161viesi med\u017eiaga spinduli\u0161kai pasklido \u0161imtais metr\u0173, sudarydama ry\u0161k\u0173, tarsi sustingus\u012f blyksn\u012f M\u0117nulio pavir\u0161iuje. Centre matyti tamsesnis branduolys, o aplink j\u012f \u2013 \u0161viesios juostos, primenan\u010dios sprogimo vaizd\u0105 i\u0161 pauk\u0161\u010dio skryd\u017eio. Vaizdas toks ai\u0161kus, nes mokslininkai gal\u0117jo tiesiogiai palyginti nuotraukas prie\u0161 sm\u016bg\u012f ir po jo, pa\u017eod\u017eiui pamatydami skirtum\u0105 tarp \u201eiki\u201c ir \u201epo\u201c.<\/p>\n
Pasteb\u0117ta ir subtilesni\u0173 poky\u010di\u0173. Ma\u017edaug dviej\u0173 kraterio skersmen\u0173 spinduliu nuo kra\u0161to i\u0161nyko didel\u0117 dalis ankstesni\u0173 ma\u017e\u0173 krateri\u0173 \u2013 jie buvo nu\u0161lifuoti arba u\u017epilti taip, kad esant tokioms ap\u0161vietimo s\u0105lygoms tapo nebeatpa\u017e\u012fstami. Tyr\u0117jai taip pat fiksavo du stambi\u0173 uolien\u0173 luit\u0173 laukus prie\u0161ingose pus\u0117se bei asimetri\u0161kai pasiskirs\u010diusias i\u0161mest\u0173 med\u017eiag\u0173 sankaupas. Tai leid\u017eia sp\u0117ti, kad sm\u016bg\u012f suk\u0117l\u0119s k\u016bnas atskrido apytikriai i\u0161 piet\u0173\u2013pietvakari\u0173 krypties \u012f \u0161iaur\u0119\u2013\u0161iaur\u0117s rytus.<\/p>\n
Did\u017eiausia \u0161io atradimo vert\u0117 ta, kad mokslininkai gavo ret\u0105 \u201elauko laboratorij\u0105\u201c. Toks didelis ir \u0161vie\u017eias krateris leid\u017eia gerokai tiksliau tikrinti sm\u016bgini\u0173 krateri\u0173 formavimosi modelius: vertinti gylio ir skersmens santyk\u012f, pylimo auk\u0161t\u012f, i\u0161mest\u0173 med\u017eiag\u0173 (ejecta) padengimo plot\u0105, did\u017eiausius i\u0161mest\u0173 uolien\u0173 fragmentus bei tai, kaip sm\u016bgis \u201eperra\u0161o\u201c ankstesn\u012f reljef\u0105. Kai vaizd\u0173 rai\u0161ka siekia ma\u017edaug 60\u2013120 cm vienam pikseliui, toks objektas nebeatrodo kaip tolima d\u0117m\u0117 \u2013 jis tampa detalia vietove su ai\u0161kiai matoma topografija.<\/p>\n
M\u0117nulis neturi atmosferos, kuri \u017dem\u0117je sudegina daugum\u0105 smulki\u0173 kosmini\u0173 k\u016bn\u0173, tod\u0117l jo pavir\u0161ius nuolat patiria tiesiogin\u012f bombardavim\u0105. Naujas krateris primena, kad M\u0117nulio kra\u0161tovaizdis yra ne tik senovini\u0173 sm\u016bgi\u0173 kronika, bet ir reali rizika b\u016bsimoms pilotuojamoms misijoms bei planuojamai infrastrukt\u016brai. Galvojant apie bazes, gyvenamuosius modulius ir nuolatin\u012f \u017emoni\u0173 buvim\u0105, tokie atradimai tampa ne vien astronomine \u012fdomybe, bet ir praktiniu saugumo bei in\u017einerini\u0173 sprendim\u0173 klausimu.<\/p>\n
\u0160imtme\u010dius M\u0117nulis atrod\u0117 kaip nepakitimo simbolis \u2013 ta pati \u201eveido\u201c pus\u0117 \u017evelg\u0117 \u012f \u017dem\u0119, lyg niekas nebegal\u0117t\u0173 jo nustebinti. Ta\u010diau \u0161iandien paai\u0161k\u0117ja, kad net dabar jis gali gauti nauj\u0105 rand\u0105, tok\u012f didel\u012f, jog mokslininkai j\u012f vadina \u0161imtme\u010dio \u012fvykiu. Kosmosas dar kart\u0105 primena: ramyb\u0117 kartais t\u0117ra regimyb\u0117, o kai kurie kra\u0161tovaizd\u017eiai atrodo nejudr\u016bs tik tod\u0117l, kad nemokame \u012f juos \u017ei\u016br\u0117ti pakankamai ilgai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
I\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali pasirodyti, kad M\u0117nulyje jau seniai viskas \u012fvyko: jo pavir\u0161ius primena sen\u0173 katastrof\u0173 archyv\u0105, akmenyje ir dulk\u0117se \u012fra\u0161yt\u0105 prie\u0161 milijardus met\u0173. Ta\u010diau \u017dem\u0117s palydovas n\u0117ra susting\u0119s muziejus. \u012e j\u012f ir \u0161iandien atsitrenkia kosminiai k\u016bnai, tik da\u017eniausiai sm\u016bgiai b\u016bna tokie menki, kad nauji p\u0117dsakai pasimeta tarp sen\u0173j\u0173 \u017eymi\u0173. \u0160\u012fkart situacija kitokia. Tyr\u0117jai identifikavo […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5916,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5915","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5915","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5915"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5915\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5916"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5915"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5915"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5915"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5915"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}