{"id":59162,"date":"2026-10-02T13:32:51","date_gmt":"2026-10-02T13:32:51","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/02\/prancuzija-zada-1-proc-augima-2027-metais-bet-ekspertai-perspeja-tai-gali-buti-per-drasu\/"},"modified":"2026-10-02T13:32:51","modified_gmt":"2026-10-02T13:32:51","slug":"prancuzija-zada-1-proc-augima-2027-metais-bet-ekspertai-perspeja-tai-gali-buti-per-drasu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/02\/prancuzija-zada-1-proc-augima-2027-metais-bet-ekspertai-perspeja-tai-gali-buti-per-drasu\/","title":{"rendered":"Pranc\u016bzija \u017eada 1 proc. augim\u0105 2027 metais, bet ekspertai persp\u0117ja: tai gali b\u016bti per dr\u0105su"},"content":{"rendered":"

Augimo prognoz\u0117 jau kelia \u012ftamp\u0105<\/h2>\n

Pranc\u016bzijos Vyriausyb\u0117s 2027 met\u0173 biud\u017eeto projekte numatytas 1 proc. ekonomikos augimas dar prie\u0161 prasidedant parlamentin\u0117ms deryboms sulauk\u0117 kritikos. \u0160alies fiskalin\u0119 drausm\u0119 vertinanti Auk\u0161toji vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 taryba teigia, kad toks scenarijus yra optimistinis.<\/p>\n

Taryba atkreipia d\u0117mes\u012f, jog biud\u017eeto planai remiasi prielaidomis, kurios gali keistis d\u0117l vidaus politin\u0117s situacijos ir i\u0161or\u0117s rizik\u0173. Vienas svarbiausi\u0173 neapibr\u0117\u017etum\u0173, anot institucijos, yra pats 2027 met\u0173 biud\u017eeto pri\u0117mimas politi\u0161kai fragmentuotame parlamente.<\/p>\n

Deficitas ir 54 mlrd. eur\u0173 planas<\/h2>\n

Pagal pristatyt\u0105 krypt\u012f Pranc\u016bzija siekia suma\u017einti vald\u017eios sektoriaus deficit\u0105 iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto 2027 metais, kai \u0161iemet tikimasi apie 5,4 proc. Tai reik\u0161t\u0173, kad deficitas i\u0161likt\u0173 auk\u0161tas penktus metus i\u0161 eil\u0117s, o planuojamas koregavimas b\u016bt\u0173 ribotas.<\/p>\n

Vyriausyb\u0117 skai\u010diuoja, kad tikslui pasiekti reik\u0117s apie 54 mlrd. eur\u0173 dyd\u017eio fiskalinio \u201epastang\u0173 paketo\u201c. J\u012f sudaryt\u0173 naujos priemon\u0117s u\u017e ma\u017edaug 43 mlrd. eur\u0173, i\u0161 kuri\u0173 25 mlrd. eur\u0173 b\u016bt\u0173 i\u0161laid\u0173 ma\u017einimas, o 18 mlrd. eur\u0173 \u2013 papildomos pajamos, dar prisid\u0117t\u0173 anks\u010diau priimti sprendimai.<\/p>\n

Kainuos skola, gynyba ir \u012fmokos ES<\/h2>\n

Ekonomistai \u012fsp\u0117ja, kad didel\u0119 spaudimo dal\u012f sudaro i\u0161augusios skolos aptarnavimo s\u0105naudos, didesn\u0117s gynybos i\u0161laidos ir Pranc\u016bzijos \u012fmokos \u012f Europos S\u0105jungos biud\u017eet\u0105. Tai rei\u0161kia, kad net ir ma\u017e\u0117jant kai kurioms programoms, bendras balansas gali blog\u0117ti vien d\u0117l brangesnio skolinimosi.<\/p>\n

Rinkose pal\u016bkan\u0173 normos gali tapti lemiamu faktoriumi: jei ilgalaikio skolinimosi kaina pakilt\u0173 dar labiau, biud\u017eeto planas greitai prarast\u0173 tvarum\u0105. Ekonomistai pabr\u0117\u017eia, kad net nedidelis pal\u016bkan\u0173 pokytis gali reik\u0161mingai padidinti skolos aptarnavimo i\u0161laidas per vienus metus.<\/p>\n

Socialin\u0117s i\u0161laidos ir mokes\u010diai: jautriausia dalis<\/h2>\n

Didel\u0117 dalis priemoni\u0173 b\u016bt\u0173 nukreipta \u012f socialin\u0119 sistem\u0105. Tarp svarstom\u0173 kryp\u010di\u0173 minima dalin\u0117 pensij\u0173 indeksavimo stabdymo id\u0117ja, taip pat korekcijos \u0161eim\u0173 i\u0161mok\u0173 srityje, siekiant sutaupyti kelis milijardus eur\u0173.<\/p>\n

Pajam\u0173 pus\u0117je numatomi sprendimai apimt\u0173 socialini\u0173 \u012fmok\u0173 lengvat\u0173 pertvark\u0105, kai kuri\u0173 vietos mokes\u010di\u0173 poky\u010dius ir pensininkams taikom\u0173 mokestini\u0173 lengvat\u0173 per\u017ei\u016br\u0105. B\u016btent \u0161i dalis paprastai sulaukia daugiausia politini\u0173 gin\u010d\u0173, nes tiesiogiai palie\u010dia dideles rink\u0117j\u0173 grupes.<\/p>\n

\u201eSilpnesnis augimas, pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 jautrumas ir ne iki galo pagr\u012fstos priemon\u0117s didina biud\u017eeto nuokrypio rizik\u0105 2027 metais\u201c, \u2013 sak\u0117 ekonomistas Hadrienas Camatte.<\/p>\n

Rizikos: geopolitika, kainos ir politinis nestabilumas<\/h2>\n

Ekonomistai pabr\u0117\u017eia, kad 2027 met\u0173 augimo prognoz\u0117 priklausys ne tik nuo vidaus vartojimo ar investicij\u0173, bet ir nuo geopolitini\u0173 veiksni\u0173, energijos kain\u0173 bei infliacijos dinamikos. Jei brangt\u0173 degalai ar atsinaujint\u0173 tiekimo grandini\u0173 sutrikimai, tai smogt\u0173 tiek nam\u0173 \u016bki\u0173 perkamajai galiai, tiek verslo s\u0105naudoms.<\/p>\n

Papildomas neapibr\u0117\u017etumas susij\u0119s su 2027 met\u0173 prezidento rinkim\u0173 ciklu. Rinkim\u0173 metais Pranc\u016bzijoje da\u017enai suintensyv\u0117ja socialin\u0117 \u012ftampa, o streikai ir protestai gali daryti \u012ftak\u0105 tiek politiniams sprendimams, tiek ekonominiam aktyvumui.<\/p>\n

\u201eAuk\u0161toji taryba teisi: 1 proc. augimas yra optimistinis, nors biud\u017eeto scenarijuose tai da\u017ena taisykl\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 ekonomikos profesorius Fran\u00e7ois Facchini.<\/p>\n

Parlamentinis barjeras ir proced\u016briniai keliai<\/h2>\n

Net ir turint plan\u0105, Vyriausybei dar teks u\u017esitikrinti jo pri\u0117mim\u0105 Nacionalin\u0117je Asambl\u0117joje. Kadangi politin\u0117s j\u0117gos art\u0117jant rinkimams dar labiau fragmentuojasi, did\u0117ja rizika, kad biud\u017eeto svarstymas u\u017estrigs.<\/p>\n

Analitikai aptaria kelis proced\u016brinius kelius, kuriais vykdomoji vald\u017eia gal\u0117t\u0173 stumti biud\u017eet\u0105 \u012f priek\u012f, ta\u010diau kiekvienas j\u0173 turi politin\u0119 kain\u0105 ir didina nepasitik\u0117jimo balsavimo tikimyb\u0119. D\u0117l to biud\u017eeto diskusija gali tapti vienu svarbiausi\u0173 Pranc\u016bzijos politini\u0173 ir ekonomini\u0173 i\u0161bandym\u0173 art\u0117jant 2027 met\u0173 rinkimams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pranc\u016bzija 2027 metais planuoja 1 proc. augim\u0105 ir 54 mlrd. eur\u0173 korekcij\u0105, ta\u010diau fiskalin\u0117 taryba ir ekonomistai persp\u0117ja d\u0117l rizik\u0173 ir politin\u0117s \u012ftampos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":59163,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[45307,3086,134,661,45114,45306,12746],"miestas":[],"class_list":["post-59162","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-2027-metu-prancuzijos-prezidento-rinkimai","tag-bvp-augimas","tag-palukanu-normos","tag-prancuzija","tag-prancuzijos-biudzetas","tag-valdzios-sektoriaus-deficitas","tag-valstybes-skola"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59162","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59162"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59162\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/59163"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59162"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59162"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59162"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59162"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}