Italijos Asy\u017eiuje \u0161\u012f ruden\u012f prasideda pagrindiniai renginiai, skirti \u0161v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio mirties 800-me\u010diui. Miestas, tap\u0119s piligrim\u0173 ir kult\u016bros turist\u0173 traukos centru, jubiliej\u0173 pasitinka kaip prog\u0105 i\u0161 naujo kalb\u0117ti apie taik\u0105, dialog\u0105 ir socialin\u012f solidarum\u0105.<\/p>\n
\u0160v. Pranci\u0161kaus diena, minima spalio 4 dien\u0105, Italijoje siejama su visuotin\u0117mis vertyb\u0117mis: brolybe, pagalba silpnesniems ir pagarba k\u016brinijai. \u0160i\u0173 met\u0173 min\u0117jimuose Asy\u017eiuje laukiama ne tik dvasinink\u0173, bet ir valstyb\u0117s vadov\u0173 bei diplomatinio korpuso atstov\u0173.<\/p>\n
Istorikai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161v. Pranci\u0161kaus \u012fvaizdis per am\u017eius kito: nuo asketi\u0161ko vienuolio iki plataus masto simbolio, siejamo su taikos id\u0117ja. Ypa\u010d ry\u0161kiai \u201etaikos Pranci\u0161kaus\u201c interpretacija sustipr\u0117jo moderniaisiais laikais, kai Europai teko i\u0161 naujo apm\u0105styti kar\u0173 kain\u0105 ir susitaikymo prasm\u0119.<\/p>\n
\u0160iandien, kai vie\u0161ojoje erdv\u0117je daug\u0117ja susiprie\u0161inimo, o tarptautiniai konfliktai v\u0117l daro \u012ftak\u0105 Europos saugumui, \u0161v. Pranci\u0161kaus pavyzdys da\u017enai minimas kaip alternatyva j\u0117gos logikai. Jo laikysena siejama ne su naiviu idealizmu, o su praktiniu geb\u0117jimu matyti \u017emog\u0173 kitoje barikad\u0173 pus\u0117je.<\/p>\n
Viena labiausiai aptariam\u0173 istorij\u0173 yra \u0161v. Pranci\u0161kaus kelion\u0117 \u012f Egipt\u0105 Penktojo kry\u017eiaus \u017eygio metu ir susitikimas su sultonu al-Maliku al-Kamiliu. \u0160altiniai rodo, kad tai vyko Damjetoje, strategi\u0161kai svarbiame uoste, kur susikirto ne vien religiniai, bet ir ekonominiai bei kariniai interesai.<\/p>\n
Pasakojimuose akcentuojama, kad Pranci\u0161kus \u012f\u017eeng\u0117 \u012f prie\u0161ininko stovykl\u0105 ne su ginklu, o su \u017eod\u017eiu, tik\u0117damas, kad dialogas gali pakeisti prie\u0161i\u0161kum\u0105. Nors jokio atsivertimo ne\u012fvyko, tradicija pabr\u0117\u017eia pagarb\u0173 pri\u0117mim\u0105 ir tai, kad pats susitikimo faktas tapo pavyzd\u017eiu, kaip \u012fmanoma kalb\u0117tis net karo aplinkyb\u0117mis.<\/p>\n
V\u0117lesniais am\u017eiais \u0161i istorija \u012fsitvirtino kaip tarpreliginio dialogo simbolis: ne apie princip\u0173 atsisakym\u0105, o apie bandym\u0105 suprasti kit\u0105 pus\u0119 ir ma\u017einti smurto spiral\u0119. \u0160iandien ji da\u017enai prisimenama ir Ba\u017eny\u010dios, ir akademin\u0117je aplinkoje, svarstant, kaip kurti bendrab\u016bv\u012f daugiakult\u016br\u0117se visuomen\u0117se.<\/p>\n
Jubiliejiniai min\u0117jimai Asy\u017eiuje i\u0161ry\u0161kina ir kit\u0105 \u0161v. Pranci\u0161kaus palikimo pus\u0119: socialin\u012f jautrum\u0105 bei atjaut\u0105. Jo biografijoje svarbi\u0105 viet\u0105 u\u017eima susitikimai su visuomen\u0117s paribyje atsid\u016brusiais \u017emon\u0117mis, o tokia laikysena \u0161iandien skamba kaip priminimas apie bendruomeni\u0161kumo stok\u0105 ir augant\u012f individualizm\u0105.<\/p>\n
D\u0117l to \u0161v. Pranci\u0161kus da\u017enai pristatomas kaip fig\u016bra, kuri gali b\u016bti suprantama ir u\u017e religin\u0117s tradicijos rib\u0173. Jo vardu grind\u017eiama mintis, kad taika prasideda ne nuo deklaracij\u0173, o nuo kasdien\u0117s praktikos: geb\u0117jimo atleisti, atsisakyti ker\u0161to ir pripa\u017einti kito \u017emogaus orum\u0105.<\/p>\n
Asy\u017eiuje vykstantys renginiai \u0161iemet tampa ne vien istoriniu min\u0117jimu, bet ir bandymu aktualizuoti klausim\u0105, k\u0105 rei\u0161kia taika XXI am\u017eiuje. Jubiliejus primena, kad net po 800 met\u0173 simboliai i\u0161lieka gyvi tada, kai jie padeda atsakyti \u012f \u0161iandienos nerim\u0105 kelian\u010dius klausimus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Asy\u017eius mini \u0161v. Pranci\u0161kaus mirties 800-met\u012f: jo susitikimas su sultonu ir taikos id\u0117ja v\u0117l aptariami kaip aktuali pamoka Europai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":59189,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[45323,18771,2515,45324,45325,45322,37014],"miestas":[],"class_list":["post-59188","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-asyzius","tag-islamas","tag-italija","tag-katalikybe","tag-kryziaus-zygiai","tag-sv-pranciskus-asyzietis","tag-tarpreliginis-dialogas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59188","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59188"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59188\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/59189"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59188"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59188"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59188"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59188"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}