{"id":59206,"date":"2026-10-02T16:50:51","date_gmt":"2026-10-02T16:50:51","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/02\/saules-mirtis-gali-isardyti-saules-sistema-daug-anksciau-naujas-tyrimas-perbraizo-planetu-likima\/"},"modified":"2026-10-02T16:50:51","modified_gmt":"2026-10-02T16:50:51","slug":"saules-mirtis-gali-isardyti-saules-sistema-daug-anksciau-naujas-tyrimas-perbraizo-planetu-likima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/02\/saules-mirtis-gali-isardyti-saules-sistema-daug-anksciau-naujas-tyrimas-perbraizo-planetu-likima\/","title":{"rendered":"Saul\u0117s mirtis gali i\u0161ardyti Saul\u0117s sistem\u0105 daug anks\u010diau: naujas tyrimas perbrai\u017eo planet\u0173 likim\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Naujas Kalifornijos technologijos instituto Caltech mokslinink\u0173 tyrimas rodo, kad Saul\u0117s sistemos i\u0161orini\u0173 planet\u0173 orbitos ilgainiui gali tapti nestabilios gerokai anks\u010diau, nei manyta iki \u0161iol. Pasak darbo autori\u0173, Jupiterio, Saturno, Urano ir Nept\u016bno \u201ei\u0161likimo terminas\u201c po Saul\u0117s virsmo balt\u0105ja nyk\u0161tuke gali sutrump\u0117ti iki ma\u017edaug 1 mlrd. met\u0173.<\/p>\n<p>Ankstesni vertinimai teig\u0117, kad mil\u017eini\u0173 orbitos gal\u0117t\u0173 i\u0161likti stabilios beveik ne\u012fsivaizduojamai ilgai, net iki kvintilijono met\u0173, t. y. daug kart\u0173 ilgiau nei dabartinis Visatos am\u017eius. Toks optimistinis scenarijus r\u0117m\u0117si prielaida, kad Saul\u0117 mas\u0119 praranda tolygiai ir ramiai, tod\u0117l planet\u0173 orbitos tik pama\u017eu \u201ei\u0161siple\u010dia\u201c.<\/p>\n<h2>Kas kei\u010dia ankstesn\u012f scenarij\u0173<\/h2>\n<p>Tyrime akcentuojama, kad Saul\u0117s mas\u0117s netekimas v\u0117lyvuoju evoliucijos laikotarpiu gali b\u016bti ne toks lygus, kaip da\u017enai modeliuota. Mokslininkai teigia, kad proces\u0105 gali lyd\u0117ti atsitiktiniai, staigesni med\u017eiagos i\u0161metimai, kurie veikt\u0173 kaip chaoti\u0161ki \u201espyriai\u201c ir kaupt\u0173 orbitinius sutrikimus per ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n<p>Pagal \u0161i\u0105 logik\u0105, net ir palyginti nedideli netolygumai, kartojami daug kart\u0173, gali i\u0161balansuoti i\u0161orini\u0173 planet\u0173 s\u0105veikas tarpusavyje. Ilgainiui tai didint\u0173 rizik\u0105, kad viena ar kelios planetos b\u016bt\u0173 \u201ei\u0161mestos\u201c \u012f tolimesnes orbitas arba net visi\u0161kai i\u0161stumtos i\u0161 Saul\u0117s sistemos.<\/p>\n<h2>Kada tai gal\u0117t\u0173 \u012fvykti<\/h2>\n<p>Mokslininkai primena, kad Saul\u0117s sistemai yra apie 4,57 mlrd. met\u0173, o Saulei iki virtimo raudon\u0105ja mil\u017eine, pagal pla\u010diai priimamus modelius, tur\u0117t\u0173 b\u016bti lik\u0119 ma\u017edaug 5 mlrd. met\u0173. \u0160iame etape Saul\u0117 pl\u0117sis, o vidin\u0117s planetos patirs dramati\u0161kas pasekmes.<\/p>\n<p>Tyrime kartojamas da\u017enai minimas scenarijus, kad Merkurijus ir Venera b\u016bt\u0173 praryti, o \u017dem\u0117s likimas taip pat b\u016bt\u0173 labai nepalankus. Marsas laikomas labiau tik\u0117tinu \u201ei\u0161gyvenimo\u201c kandidatu vien tod\u0117l, kad yra toliau, ta\u010diau ir jis patirt\u0173 did\u017eiulius poky\u010dius d\u0117l Saul\u0117s ry\u0161kio ir aplinkos transformacij\u0173.<\/p>\n<p>Esmin\u0117 naujojo darbo mintis yra apie v\u0117lesn\u012f laikotarp\u012f, kai Saul\u0117 jau b\u016bt\u0173 tapusi balt\u0105ja nyk\u0161tuke. B\u016btent tada, teigiama, d\u0117l netolygaus mas\u0117s praradimo pasekmi\u0173 i\u0161orin\u0117je sistemos dalyje per ma\u017edaug 1 mlrd. met\u0173 gal\u0117t\u0173 prasid\u0117ti grandinin\u0117 orbit\u0173 destabilizacija.<\/p>\n<h2>Kaip tai buvo apskai\u010diuota<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai naudojo didelio na\u0161umo superkompiuterius ir daugyb\u0119 N k\u016bn\u0173 skaitini\u0173 simuliacij\u0173, kuriose modeliuojama keli\u0173 masyvi\u0173 objekt\u0173 tarpusavio gravitacin\u0117 s\u0105veika. Virtualiame modelyje buvo \u012ftraukti Saul\u0117 ir keturios mil\u017ein\u0117s planetos, o j\u0173 jud\u0117jimas skai\u010diuotas milijard\u0173 met\u0173 masteliu.<\/p>\n<p>Skirtumas nuo dalies ankstesni\u0173 darb\u0173 buvo tai, kad Saul\u0117s mas\u0117s netekimas modeliuotas ne kaip tolygus ma\u017e\u0117jimas, o kaip atsitiktini\u0173 epizod\u0173 seka. Buvo paleista daug skirting\u0173 scenarij\u0173, kad b\u016bt\u0173 \u012fvertinta, kokiomis s\u0105lygomis sistema da\u017eniausiai pereina \u012f chaoti\u0161k\u0105 b\u016bsen\u0105.<\/p>\n<p>Darbas pavadintas Terminalinis Saul\u0117s sistemos nestabilumas, sukeltas stochastinio Saul\u0117s mas\u0117s praradimo ir publikuotas \u017eurnale The Astrophysical Journal Letters. Nors tai kalba apie labai tolim\u0105 ateit\u012f, tyrimas svarbus tuo, kad parodo, kaip jautriai planet\u0173 sistemos stabilumas priklauso nuo \u017evaig\u017ed\u0117s evoliucijos detali\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Naujas Caltech tyrimas teigia, kad po Saul\u0117s virtimo balt\u0105ja nyk\u0161tuke i\u0161orin\u0117s planetos gali prarasti stabilias orbitas jau po 1 mlrd. met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":59207,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[45341,2205,6701,39719,226,6702,6700],"miestas":[],"class_list":["post-59206","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-caltech","tag-jupiteris","tag-neptunas","tag-saturnas","tag-saule","tag-saules-sistema","tag-uranas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59206","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59206"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59206\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/59207"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59206"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59206"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59206"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59206"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}