Arktis ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikoma savoti\u0161ku planetos \u201eklimato \u0161aldytuvu\u201c, kuriame mil\u017eini\u0161ki organin\u0117s med\u017eiagos kiekiai t\u016bkstantme\u010dius i\u0161liko \u012f\u0161al\u0119. Ta\u010diau naujas \u201eUniversity of Leeds\u201c mokslinink\u0173 tyrimas, publikuotas leidinyje \u201eEarth\u2019s Future\u201c, pateikia neraminan\u010di\u0173 \u012f\u017evalg\u0173: am\u017einojo \u012f\u0161alo tirpsmas gali vykti gerokai staigiau ir pavojingiau, nei manyta iki \u0161iol, o anks\u010diau buvusi sandari \u201eu\u017etvara\u201c virsta tarsi skyl\u0117tu sietu.<\/p>\n
Am\u017einasis \u012f\u0161alas \u2013 tai gruntas, kuris i\u0161lieka \u012f\u0161al\u0119s ma\u017eiausiai dvejus metus i\u0161 eil\u0117s, nors daugelyje Arkties vietovi\u0173 \u0161i b\u016bsena trunka t\u016bkstantme\u010dius. Skai\u010diuojama, kad pasauliniu mastu jame sukaupta apie 1700 mlrd. ton\u0173 anglies \u2013 beveik tris kartus daugiau, nei \u0161iuo metu yra visoje \u017dem\u0117s atmosferoje. Iki \u0161iol \u012f\u0161alas veik\u0117 kaip patikimas \u201eseifas\u201c, sulaikantis \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dias dujas giliai po \u017eeme.<\/p>\n
Problema ta, kad d\u0117l klimato kaitos Arktis \u0161yla ma\u017edaug keturis kartus grei\u010diau nei lik\u0119s pasaulis. Tai ardo nat\u016brali\u0105 \u201eblokad\u0105\u201c ir didina rizik\u0105, kad \u012f atmosfer\u0105 spar\u010diau pateks anglies dioksidas ir metanas.<\/p>\n
Komanda, kuriai vadovavo \u201eUniversity of Leeds\u201c profesorius Paulas Gloveris, laboratoriniais bandymais i\u0161matavo, kaip tirpstant kei\u010diasi grunto fizin\u0117s savyb\u0117s. Rezultatai rodo, kad kylant temperat\u016brai am\u017einasis \u012f\u0161alas gali tapti nuo 25 iki net 100 kart\u0173 pralaidesnis dujoms.<\/p>\n
Tai rei\u0161kia, kad \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dioms dujoms nebereikia laukti, kol ledas grunto strukt\u016broje visi\u0161kai i\u0161tirps. Padid\u0117j\u0119s pralaidumas sudaro s\u0105lygas dujoms lengviau skverbtis \u012f pavir\u0161i\u0173 per susiformavusius mikroskopinius kanalus.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat nustat\u0117, kad kriti\u0161kiausi poky\u010diai vyksta siaurame temperat\u016br\u0173 intervale nuo \u20135 iki +1 laipsnio. B\u016btent \u0161iame \u201elange\u201c gruntas spar\u010diai praranda vientisum\u0105 kaip duj\u0173 barjeras, o sukaupta anglis gali prad\u0117ti i\u0161siskirti masi\u0161kai.<\/p>\n
Tyrimo i\u0161vados paremia vien\u0105 ni\u016briausi\u0173 klimatologini\u0173 scenarij\u0173 \u2013 teigiam\u0105 gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f. Jo logika paprasta: temperat\u016brai kylant \u012f\u0161alas tirpsta, jo pralaidumas staigiai did\u0117ja, \u012f atmosfer\u0105 i\u0161silaisvina daugiau \u0161iltnamio duj\u0173, jos dar labiau sustiprina \u0161iltnamio efekt\u0105, o tai v\u0117l spartina at\u0161ilim\u0105 ir tolesn\u012f \u012f\u0161alo tirpsm\u0105.<\/p>\n
Profesorius P. Gloveris persp\u0117ja, kad iki 2050 met\u0173 Arkties am\u017einojo \u012f\u0161alo regione gali b\u016bti prarasta apie 42 proc. daugiamet\u0117s \u012f\u0161alo dangos.<\/p>\n
Tyrimas i\u0161siskiria ir tuo, kaip buvo atlikti matavimai. Pasak bendraautoriaus dr. Rogerio Clarko, tai tapo \u012fmanoma pritaikius metodus, iki \u0161iol daugiausia naudotus i\u0161gavimo ir i\u0161kastinio kuro pramon\u0117je. Pa\u017eang\u016bs petrofiziniai tyrimo b\u016bdai leido itin tiksliai steb\u0117ti duj\u0173 sraut\u0105 per modelines \u012f\u0161alo m\u0117gini\u0173 strukt\u016bras, fiksuojant poky\u010dius kiekvienam temperat\u016bros laipsniui.<\/p>\n
Paradoksalu, ta\u010diau \u012frankiai, ilgai pasitelkti i\u0161tekli\u0173 paie\u0161kai ir gavybai, dabar pateikia vienus ry\u0161kiausi\u0173 \u012frodym\u0173 apie pasekmes, kurias sukelia i\u0161kastinio kuro naudojimas.<\/p>\n
\u201eUniversity of Leeds\u201c mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f dar vien\u0105 aspekt\u0105, kuris da\u017enai lieka nuo\u0161alyje. Tirpstant \u012f\u0161alui ir did\u0117jant grunto pralaidumui, lengviau gali skverbtis ne tik anglies dioksidas bei metanas, bet ir radonas \u2013 nat\u016braliai susidarantis radioaktyvus duj\u0173 pavidalo elementas. Jis laikomas antra da\u017eniausia plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio prie\u017eastimi po r\u016bkymo.<\/p>\n
Jeigu \u0161iauriniuose regionuose radono emisijos did\u0117t\u0173, tai gal\u0117t\u0173 tapti tiesiogine ir rimta gr\u0117sme vietos bendruomeni\u0173 sveikatai, kurias iki \u0161iol i\u0161 dalies saugojo sandarus \u012f\u0161alo sluoksnis.<\/p>\n
Nors pateikti rezultatai siejami su ankstyvesne tyrim\u0173 stadija, profesorius P. Gloveris pabr\u0117\u017eia, kad juos nuolat patvirtina nauji matavimai. \u0160ios \u012f\u017evalgos gali papildyti klimato modelius, kurie iki \u0161iol gal\u0117jo nuvertinti temp\u0105, kuriuo Arktis i\u0161 \u201eklimato stabilumo s\u0105junginink\u0117s\u201c tampa vis reik\u0161mingesniu \u0161iltnamio duj\u0173 \u0161altiniu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Arktis ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikoma savoti\u0161ku planetos \u201eklimato \u0161aldytuvu\u201c, kuriame mil\u017eini\u0161ki organin\u0117s med\u017eiagos kiekiai t\u016bkstantme\u010dius i\u0161liko \u012f\u0161al\u0119. Ta\u010diau naujas \u201eUniversity of Leeds\u201c mokslinink\u0173 tyrimas, publikuotas leidinyje \u201eEarth\u2019s Future\u201c, pateikia neraminan\u010di\u0173 \u012f\u017evalg\u0173: am\u017einojo \u012f\u0161alo tirpsmas gali vykti gerokai staigiau ir pavojingiau, nei manyta iki \u0161iol, o anks\u010diau buvusi sandari \u201eu\u017etvara\u201c virsta tarsi skyl\u0117tu sietu. Am\u017einasis \u012f\u0161alas […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5922,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5921","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5921","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5921"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5921\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5922"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5921"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5921"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5921"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5921"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}