Vokietijoje, Arendsee e\u017eere, povandenini\u0173 tyrim\u0173 metu aptikti itin seni mediniai elementai, kurie, mokslinink\u0173 vertinimu, gali b\u016bti ma\u017edaug 10 500 met\u0173 am\u017eiaus. Archeologai kelia hipotez\u0119, kad tai gal\u0117jo b\u016bti mezolito laikotarpio medini\u0173 konstrukcij\u0173 liekanos, paliktos tuometini\u0173 med\u017eiotoj\u0173 ir rink\u0117j\u0173 bendruomeni\u0173.<\/p>\n
Tyrimus vykd\u0119 Saksonijos-Anhalto \u017eemi\u0173 paveldo apsaugos ir archeologijos specialistai i\u0161 e\u017eero dugno i\u0161k\u0117l\u0117 kelis medienos fragmentus su ai\u0161kiais \u017emogaus apdirbimo p\u0117dsakais. Tarp radini\u0173 minimas apie 1,6 metro ilgio medinis kuolas, ant kurio matyti kirtimo ir v\u0117lesnio formavimo \u017eym\u0117s, taip pat iki ma\u017edaug 1,3 metro ilgio skeltos lentos.<\/p>\n
Tokie radiniai yra reti, nes mediena i\u0161 tokio laikotarpio da\u017eniausiai nesuyra tik i\u0161skirtin\u0117mis s\u0105lygomis. Arendsee atveju i\u0161saugojimui ypa\u010d palankios geologin\u0117s aplinkyb\u0117s: po e\u017eero dugnu gl\u016bdi druskos klodas, o vykstant nat\u016braliems procesams dugnas pama\u017eu sl\u016bgsta, u\u017ene\u0161damas sen\u0105j\u0105 pakrant\u0119 nuos\u0117domis.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad organini\u0173 med\u017eiag\u0173 i\u0161saugojimui lemiami keli veiksniai: ma\u017eas deguonies kiekis, nuos\u0117d\u0173 sluoksnis ir stabili aplinka po vandeniu. D\u0117l to buvusios pakrant\u0117s ir \u017emoni\u0173 veiklos p\u0117dsakai atsid\u016br\u0117 ma\u017edaug 20 metr\u0173 gylyje ir i\u0161liko geresn\u0117s b\u016bkl\u0117s, nei b\u016bt\u0173 \u012fprastomis s\u0105lygomis.<\/p>\n
Toks i\u0161likimas svarbus ne tik d\u0117l pa\u010di\u0173 daikt\u0173, bet ir d\u0117l galimyb\u0117s analizuoti technologij\u0105. Medienos apdirbimo p\u0117dsakai leid\u017eia spr\u0119sti, kaip mezolito \u017emon\u0117s rinkosi \u017ealiav\u0105, kokius \u012frankius gal\u0117jo naudoti ir kaip planavo konstrukcijas.<\/p>\n
Kol kas neatsakyta, kokiai paskir\u010diai tarnavo \u0161ios konstrukcijos. Archeologai neatmeta keli\u0173 versij\u0173: tai gal\u0117jo b\u016bti pastogi\u0173 ar b\u016bst\u0173 dalys, nedidel\u0117s prieplaukos, platformos, \u017evejybai pritaikyti statiniai arba kiti pakrant\u0117s \u012frenginiai.<\/p>\n
Ypatingas d\u0117mesys skiriamas kuolui, nes jo forma ir apdirbimo pob\u016bdis leid\u017eia \u012ftarti, kad tai gal\u0117jo b\u016bti laikantis elementas. Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161iuo metu duomen\u0173 nepakanka vienareik\u0161mi\u0161kai apib\u016bdinti visos vietov\u0117s ir jos funkcijos.<\/p>\n
Ma\u017edaug prie\u0161 10 500 met\u0173 dabartin\u0117s centrin\u0117s Vokietijos regione \u017emon\u0117s dar negyveno s\u0117slaus \u017eemdirbi\u0161ko gyvenimo. J\u0173 pragyvenimas r\u0117m\u0117si med\u017eiokle, rinkimu ir \u017evejyba, o \u0161is laikotarpis vadinamas mezolitu, tai yra viduriniuoju akmens am\u017eiumi.<\/p>\n
Pirm\u0173j\u0173 \u016bkinink\u0173 bendruomen\u0117s \u012f \u0161ias teritorijas, kaip \u012fprasta nurodoma Europos prie\u0161istor\u0117s chronologijoje, at\u0117jo gerokai v\u0117liau. D\u0117l to Arendsee radiniai gali tapti svarbiu argumentu diskusijose, kiek med\u017eiotojai ir rink\u0117jai patys keit\u0117 kra\u0161tovaizd\u012f ir stat\u0117 ilgaam\u017ei\u0161kesnius objektus dar iki \u017eemdirbyst\u0117s plitimo.<\/p>\n
Tyr\u0117jai planuoja t\u0119sti vietov\u0117s \u017evalgym\u0105, pasitelkdami didel\u0117s rai\u0161kos sonar\u0105 ir nuotoliniu b\u016bdu valdom\u0105 \u012frang\u0105. Tikimasi tiksliau atkurti buvusi\u0105 pakrant\u0117s linij\u0105, nustatyti radini\u0173 pasiskirstym\u0105 ir atrinkti zonas, kurios gal\u0117t\u0173 atskleisti daugiau mezolito gyvenimo pakrant\u0117je detali\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Arendsee e\u017eere Vokietijoje aptikti apie 10 500 met\u0173 senumo mediniai elementai su apdirbimo \u017eym\u0117mis \u2013 archeologai ai\u0161kinasi, kokie tai statiniai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":59264,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,45378,45379,13167,34953,466],"miestas":[],"class_list":["post-59263","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-arendsee","tag-medienos-radiniai","tag-mezolitas","tag-povandeniniai-tyrimai","tag-vokietija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59263","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59263"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59263\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/59264"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59263"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59263"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59263"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59263"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}