Ramiojo vandenyno dugne esanti Klariono ir Klipertono l\u016b\u017eio zona tapo ne tik giliavanden\u0117s kasybos taikiniu, bet ir vieta, kur mokslininkai aptiko stulbinam\u0105 biologin\u0119 \u012fvairov\u0119. Naujas tyrimas rodo, kad \u010dia slypi mil\u017eini\u0161ka virus\u0173 \u012fvairov\u0117, kurios did\u017eioji dalis iki \u0161iol nebuvo apra\u0161yta.<\/p>\n
Mokslininkai, tyr\u0119 \u0161ios teritorijos vadinam\u0105j\u012f virom\u0105, nustat\u0117 11 742 skirtingus virusus, o apie 99 proc. j\u0173, remiantis genetiniais palyginimais, anks\u010diau nebuvo dokumentuoti. Tyrime daugiausia d\u0117mesio skirta tam, kad prie\u0161 galimus pramoninius darbus b\u016bt\u0173 nustatytas pradinis ekologinis fonas, v\u0117liau leid\u017eiantis vertinti poveik\u012f aplinkai.<\/p>\n
Klariono ir Klipertono zonoje yra did\u017eiausia pasaulyje polimetalini\u0173 konkrecij\u0173 sankaupa. \u0160ios dugno \u201egumul\u0173\u201c sankaupos vertinamos d\u0117l metal\u0173, reikaling\u0173 elektronikai ir energetikos technologijoms, tod\u0117l teritorija jau kur\u012f laik\u0105 yra intensyvi\u0173 geologini\u0173 ir aplinkos tyrim\u0173 epicentre.<\/p>\n
Tarptautin\u0117 j\u016br\u0173 dugno institucija yra suteikusi de\u0161imtis \u017evalgybos sutar\u010di\u0173 giliavandenei kasybai, o reik\u0161minga j\u0173 dalis tenka b\u016btent \u0161iam Ramiojo vandenyno regionui. D\u0117l to vis da\u017eniau keliami klausimai, ar technologinis ir ekonominis interesas neaplenks pareigos apsaugoti dar menkai pa\u017e\u012fstamas ekosistemas.<\/p>\n
Polimetalin\u0117s konkrecijos giliavanden\u0117se lygumose atlieka ne tik mineralinio i\u0161tekliaus, bet ir buvein\u0117s pagrindo vaidmen\u012f. Ten, kur dugn\u0105 da\u017enai sudaro smulkus dumblas, kieti pavir\u0161iai tampa atrama \u012fvairiems organizmams ir mikrobin\u0117ms bendrijoms, tod\u0117l bet koks fizinis trikdymas gali pakeisti vis\u0105 vietos gyvenimo strukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Konkrecijos formuojasi itin l\u0117tai, kai metalai sluoksniuojasi aplink ma\u017e\u0105 branduol\u012f, pavyzd\u017eiui, kriauklel\u0117s ar uolienos fragment\u0105. Tai rei\u0161kia, kad sunaikinti plotai nat\u016braliai neatsikurs \u017emogui suvokiamu laikotarpiu, o poky\u010diai gali i\u0161likti labai ilgai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai analizavo 2023 ir 2024 metais paimtus dugno nuogul\u0173 gr\u0119\u017einius, i\u0161 kuri\u0173 i\u0161skyr\u0117 DNR ir RNR bei atliko genetin\u012f sekoskaitos tyrim\u0105. Gautus duomenis jie lygino su kit\u0173 giliavandeni\u0173 vietovi\u0173 m\u0117giniais ir vertino, kuo \u0161i virus\u0173 bendrija i\u0161siskiria.<\/p>\n
Rezultatai leid\u017eia manyti, kad daugelis aptikt\u0173 virus\u0173 yra prisitaik\u0119 u\u017ekr\u0117sti bakterijas ir arch\u0117jas, kurios dalyvauja anglies, azoto, fosforo, sieros apykaitoje ir susijusiuose metal\u0173 cikluose. Tokie mikroorganizmai formuoja biogeocheminius procesus, tod\u0117l virusai, veikdami \u0161eiminink\u0173 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105, gali netiesiogiai keisti ir visos ekosistemos funkcijas.<\/p>\n
\u201eU\u017ekr\u0117sdami svarbiausius funkcinius mikrobus ir tur\u0117dami papildom\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaitos gen\u0173, virusai gali moduliuoti \u0161eimininko metabolizm\u0105 ir i\u0161gyvenim\u0105 infekcijos metu\u201c, \u2013 teigiama tyrime.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat kelia prielaid\u0105, kad dalis virus\u0173 genetini\u0173 savybi\u0173 gali b\u016bti susijusi su prisitaikymu prie metal\u0173 sukeliamo streso. Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad giliavandeni\u0173 virus\u0173 vaidmuo dar menkai i\u0161ai\u0161kintas, o daug atsakym\u0173 priklausys nuo papildom\u0173 tyrim\u0173.<\/p>\n
Did\u017eiausia rizika siejama su fiziniu dugno trikdymu: kasyba gali sukelti nuos\u0117d\u0173 sujudinim\u0105, j\u0173 perne\u0161im\u0105 ir pers\u0117dim\u0105, o eksperimentai yra parod\u0119, kad tokio pob\u016bd\u017eio poveikis gali i\u0161likti de\u0161imtme\u010dius. Autoriai akcentuoja, kad prie\u0161 priimant sprendimus d\u0117l pramonini\u0173 darb\u0173 b\u016btina gilinti \u017einias apie virus\u0173, j\u0173 \u0161eiminink\u0173 ir giliavandeni\u0173 ekosistem\u0173 s\u0105sajas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Klariono ir Klipertono zonoje aptikti 11 742 virusai, i\u0161 kuri\u0173 99 proc. mokslui buvo ne\u017einomi \u2013 tai svarbus signalas prie\u0161 giliavanden\u0119 kasyb\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":59311,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[685,45420,45419,1846,45421,2323,13873],"miestas":[],"class_list":["post-59310","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-biologine-ivairove","tag-giliavandene-kasyba","tag-klariono-ir-klipertono-zona","tag-nature-communications","tag-polimetalines-konkrecijos","tag-ramusis-vandenynas","tag-virusai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59310","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59310"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59310\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/59311"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59310"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59310"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59310"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59310"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}