Niekada nesusituok\u0119 suaugusieji gali tur\u0117ti gerokai didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti v\u0117\u017eiu nei tie, kurie yra susituok\u0119 ar buvo susituok\u0119 anks\u010diau, rodo naujas tyrimas.<\/p>\n
Majamio universiteto tyr\u0117j\u0173 komanda nustat\u0117, kad v\u0117\u017eio atvej\u0173 da\u017enis tarp niekada nesusituokusi\u0173 vyr\u0173 buvo 68 proc. didesnis, o tarp niekada nesusituokusi\u0173 moter\u0173 \u2013 85 proc. didesnis.<\/p>\n
Skirtumai dideli, ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i\u0173 rezultat\u0173 nereik\u0117t\u0173 interpretuoti taip, tarsi santuoka \u201eapsaugot\u0173\u201c nuo v\u0117\u017eio ar kad d\u0117l sveikatos verta skub\u0117ti tuoktis.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, u\u017e antra\u0161\u010di\u0173 slypi kur kas sud\u0117tingesn\u0117 realyb\u0117. V\u0117\u017einiai navikai \u201ene\u017eino\u201c \u017emogaus \u0161eimin\u0117s pad\u0117ties, ta\u010diau nema\u017eai v\u0117\u017eio rizikos veiksni\u0173 yra susij\u0119 su tuo, ar \u017emogus gyvena santuokoje. Tarp toki\u0173 veiksni\u0173 minimi r\u016bkymas, patiriamas stresas, taip pat ir tai, ar moteris yra gimd\u017eiusi.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat kelia prielaid\u0105, kad sveikesni \u017emon\u0117s apskritai gali b\u016bti labiau link\u0119 sudaryti santuok\u0105. Be to, \u0161iame tyrime romanti\u0161kus santykius palaikantys, bet nesusituok\u0119 ir kartu gyvenantys asmenys buvo priskirti nesusituokusi\u0173j\u0173 grupei.<\/p>\n
Klinikinis psichologas Frankas Penedo akcentavo prevencijos svarb\u0105:<\/p>\n
\u201eTai rei\u0161kia, kad jei nesate susituok\u0119, tur\u0117tum\u0117te skirti daugiau d\u0117mesio v\u0117\u017eio rizikos veiksniams, atlikti reikiamas patikras ir r\u016bpintis, kad sveikatos prie\u017ei\u016bra b\u016bt\u0173 nuolat prieinama. Prevencijos pastangos, remiantis m\u016bs\u0173 i\u0161vadomis, tur\u0117t\u0173 apimti v\u0117\u017eio rizikos suvokimo didinim\u0105 ir prevencijos strategijas, atsi\u017evelgiant \u012f \u0161eimin\u0119 pad\u0117t\u012f\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n
\u0160ios i\u0161vados gautos i\u0161analizavus daugiau nei 4 mln. v\u0117\u017eio atvej\u0173 12 JAV valstij\u0173. Duomenys ap\u0117m\u0117 2015\u20132022 met\u0173 laikotarp\u012f ir buvo vertinami 30 met\u0173 ir vyresni \u017emon\u0117s. Tyrimas buvo vieno laikotarpio \u201epj\u016bvis\u201c, tod\u0117l santuokos poveikis v\u0117\u017eio rodikliams nebuvo stebimas ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n
Did\u017eiausi skirtumai pasteb\u0117ti kai kuri\u0173 konkre\u010di\u0173 lig\u0173 atvejais. Pavyzd\u017eiui, i\u0161ang\u0117s v\u0117\u017eio da\u017enis vyrams buvo ma\u017edaug penkis kartus didesnis tarp niekada nesusituokusi\u0173, palyginti su susituokusiais ar anks\u010diau susituokusiais. Tuo tarpu gimdos kaklelio v\u0117\u017eio da\u017enis moterims buvo beveik tris kartus didesnis tarp niekada nesusituokusi\u0173, lyginant su susituokusiomis ar anks\u010diau susituokusiomis.<\/p>\n
\u0160ios ligos glaud\u017eiai siejamos su \u017emogaus papilomos virusu (\u017dPV). Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad partneris gali paskatinti laiku pasitikrinti, o tai gali tur\u0117ti reik\u0161m\u0117s ankstyvai diagnostikai. Tuo tarpu t\u0173 v\u0117\u017eio r\u016b\u0161i\u0173, kurioms taikomos pla\u010diai organizuotos patikros programos (pavyzd\u017eiui, kr\u016bties ar prostatos v\u0117\u017eys), atveju skirtumai buvo ma\u017eesni.<\/p>\n
Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad tyrimo grupavimas nebuvo itin detalus: vienoje kategorijoje gal\u0117jo atsidurti tiek de\u0161imtme\u010dius laimingai gyven\u0119 sutuoktiniai, tiek \u017emon\u0117s, kurie buvo trumpai susituok\u0119 ir did\u017ei\u0105j\u0105 gyvenimo dal\u012f praleido po skyryb\u0173. Vis d\u0117lto ry\u0161ys tarp \u0161eimin\u0117s pad\u0117ties ir v\u0117\u017eio rizikos, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, yra \u012fdomus ir iki \u0161iol palyginti ma\u017eai nagrin\u0117tas.<\/p>\n
F. Penedo pabr\u0117\u017e\u0117, kad rezultatai siun\u010dia ai\u0161k\u0173 signal\u0105:<\/p>\n
\u201eTai ai\u0161kus ir stiprus signalas, kad kai kuriems \u017emon\u0117ms rizika yra didesn\u0117\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n
Kartu mokslininkai primena, kad vienatv\u0117 ir nesusituokimas kai kuriuose tyrimuose siejami ir su tam tikrais privalumais, pavyzd\u017eiui, glaudesniais socialiniais ry\u0161iais ar didesn\u0117mis asmeninio augimo galimyb\u0117mis. Tod\u0117l, kaip pabr\u0117\u017eiama, \u0161iuos duomenis b\u016btina vertinti platesniame kontekste.<\/p>\n
Taip pat esama \u012frodym\u0173, kad santuoka gali tur\u0117ti ir neigiam\u0173 aspekt\u0173 \u2013 kai kurie tyrimai, pavyzd\u017eiui, yra siej\u0119 j\u0105 su didesne demencijos rizika. Tad vien \u0161eimin\u0117s pad\u0117ties nepakanka laikyti vienareik\u0161miu sveikatos rodikliu.<\/p>\n
Epidemiologas Paulo Pinheiro teig\u0117, kad gauti rezultatai rodo socialini\u0173 veiksni\u0173 svarb\u0105 visuomen\u0117s mastu:<\/p>\n
\u201e\u0160ie rezultatai leid\u017eia manyti, kad tokie socialiniai veiksniai kaip \u0161eimin\u0117 pad\u0117tis gali b\u016bti svarb\u016bs v\u0117\u017eio rizikos \u017eymenys populiacijos lygmeniu\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale \u201eCancer Research Communications\u201c<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Niekada nesusituok\u0119 suaugusieji gali tur\u0117ti gerokai didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti v\u0117\u017eiu nei tie, kurie yra susituok\u0119 ar buvo susituok\u0119 anks\u010diau, rodo naujas tyrimas. Majamio universiteto tyr\u0117j\u0173 komanda nustat\u0117, kad v\u0117\u017eio atvej\u0173 da\u017enis tarp niekada nesusituokusi\u0173 vyr\u0173 buvo 68 proc. didesnis, o tarp niekada nesusituokusi\u0173 moter\u0173 \u2013 85 proc. didesnis. Skirtumai dideli, ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5942,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5941","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5941","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5941"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5941\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5942"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5941"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5941"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5941"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5941"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}