{"id":5943,"date":"2026-04-14T21:31:30","date_gmt":"2026-04-14T21:31:30","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/14\/mokslininkai-rado-trukstama-detale-stai-kaip-galaktikos-gime-ankstyvojoje-visatoje\/"},"modified":"2026-04-14T21:31:30","modified_gmt":"2026-04-14T21:31:30","slug":"mokslininkai-rado-trukstama-detale-stai-kaip-galaktikos-gime-ankstyvojoje-visatoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/14\/mokslininkai-rado-trukstama-detale-stai-kaip-galaktikos-gime-ankstyvojoje-visatoje\/","title":{"rendered":"Mokslininkai rado tr\u016bkstam\u0105 detal\u0119: \u0161tai kaip galaktikos gim\u0117 ankstyvojoje Visatoje"},"content":{"rendered":"<p>Seniai, netrukus po Did\u017eiojo sprogimo, Visata dar nebuvo tokia, koki\u0105 j\u0105 pa\u017e\u012fstame \u0161iandien: joje nebuvo susiformavusi\u0173 galaktik\u0173, o pirmin\u0117 med\u017eiaga tik pama\u017eu prad\u0117jo telktis \u012f didesnes strukt\u016bras.<\/p>\n<p>Kaip tiksliai vyko \u0161is procesas ir i\u0161 ko buvo sudaryta ankstyvoji med\u017eiaga, ilg\u0105 laik\u0105 i\u0161liko viena did\u017eiausi\u0173 astronomijos m\u012fsli\u0173. Dabar mokslininkai \u017eeng\u0117 dar vien\u0105 \u017eingsn\u012f link atsakymo: pasitelk\u0119 kur kas galingesnes simuliacijas, jie detaliau atk\u016br\u0117 chaoti\u0161k\u0105 ankstyvosios Visatos aplink\u0105, kurioje susipyn\u0117 dulk\u0117s, naujai gimstan\u010dios \u017evaig\u017ed\u0117s ir sud\u0117tingi cheminiai procesai.<\/p>\n<p>Gauti rezultatai rodo, kad Jameso Webbo kosminio teleskopo (JWST) aptiktos didel\u0117s galaktikos, regimos gerokai ankstesniu Visatos laikotarpiu, nei anks\u010diau manyta \u012fmanoma, gali susiformuoti negriaunant dabartini\u0173 kosmologini\u0173 modeli\u0173 \u2013 jei tik \u012f skai\u010diavimus \u012ftraukiama daugiau reali\u0173 fizikos detali\u0173.<\/p>\n<p>\u201eKai kurie ankstyvieji JWST rezultatai buvo laikomi i\u0161\u0161\u016bkiu standartiniam kosmologiniam modeliui. Ta\u010diau, kai pagrindiniai fizikiniai procesai atvaizduojami realisti\u0161kiau, modelis dera su tuo, k\u0105 matome\u201c, \u2013 teig\u0117 Leideno universiteto Nyderlanduose astronomas Evgenii Chaikinas.<\/p>\n<p>Po Did\u017eiojo sprogimo kosmosas primin\u0117 itin kar\u0161t\u0105 plazmos \u201esriub\u0105\u201c. Prireik\u0117 keli\u0173 \u0161imt\u0173 milijon\u0173 met\u0173, kol ji pakankamai atv\u0117so ir sutank\u0117jo, kad gal\u0117t\u0173 formuotis pirmosios \u017evaig\u017ed\u0117s ir galaktikos. Suprasti, kaip \u012fvyko \u0161is virsmas nuo \u201esriubos\u201c iki \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, yra itin svarbu norint paai\u0161kinti, kaip Visata tapo tokia, koki\u0105 j\u0105 stebime \u0161iandien.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto tai \u2013 miglotas kosmin\u0117s istorijos laikotarpis, kurio tiesiogiai steb\u0117ti \u0161iuo metu ne\u012fmanoma. D\u0117l to mokslininkai remiasi simuliacijomis, kurios padeda atkurti Visatos formavim\u0105si ir raid\u0105 pagal fizikos d\u0117snius.<\/p>\n<p>Tam reikia mil\u017eini\u0161k\u0173 skai\u010diavimo resurs\u0173, tod\u0117l daugelis modeli\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 buvo kuriami supaprastinant dal\u012f fizikos \u2013 taip siekiant suma\u017einti superkompiuteri\u0173 apkrov\u0105, bet i\u0161laikyti patikimus rezultatus.<\/p>\n<p>Kosmoso simuliacij\u0173 projektas \u201eCOLIBRE\u201c siekia u\u017epildyti dal\u012f \u0161i\u0173 sprag\u0173. Jame naudojami detalesni duj\u0173, dulki\u0173 ir galing\u0173 i\u0161metim\u0173, kuriuos sukelia \u017evaig\u017ed\u0117s bei juodosios skyl\u0117s, modeliai. Tai leid\u017eia tiksliau tirti ankstyvosios Visatos raid\u0105.<\/p>\n<p>\u201eDidel\u0117 dalis duj\u0173 realiose galaktikose yra \u0161altos ir dulk\u0117tos, ta\u010diau dauguma ankstesni\u0173 didelio masto simuliacij\u0173 to nepaj\u0117g\u0117 \u012ftraukti. Su \u201eCOLIBRE\u201c pagaliau \u012ftraukiame \u0161iuos esminius komponentus\u201c, \u2013 sak\u0117 Leideno universiteto astronomas Joop Schaye.<\/p>\n<p>I\u0161 esm\u0117s \u201eCOLIBRE\u201c yra miniati\u016brin\u0117 Visata virtualioje \u201ed\u0117\u017e\u0117je\u201c. Mokslininkai \u012fveda pradines s\u0105lygas, nustato taisykles ir leid\u017eia simuliacijai vykti nuo laik\u0173 iki pirm\u0173j\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 gimimo iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Jei gautas \u201egalutinis\u201c vaizdas pana\u0161us \u012f real\u0173 kosmos\u0105, galima manyti, kad pasirinkti parametrai gana tiksliai atspindi tikrus procesus.<\/p>\n<p>Did\u017eiausiems skai\u010diavimams prireik\u0117 apie 72 mln. procesoriaus valand\u0173. Simuliacijos pagrindas \u2013 \u0161altos dujos, i\u0161 kuri\u0173, kaip \u017einoma, formuojasi \u017evaig\u017ed\u0117s. Tok\u012f proces\u0105 modeliuoti sud\u0117tinga, tod\u0117l tyr\u0117jai \u012ftrauk\u0117 papildom\u0105 fizik\u0105 ir chemij\u0105, kad sistema veikt\u0173 tikrovi\u0161kiau.<\/p>\n<p>Modelyje taip pat panaudotas dulki\u0173 apra\u0161ymas: dulki\u0173 gr\u016bdeliai suskirstyti \u012f tris tipus ir du dyd\u017eius. \u0160ios smulkios dalel\u0117s gali stipriai veikti Visatos evoliucij\u0105. Pavyzd\u017eiui, dulk\u0117s skatina laisv\u0173 atom\u0173 jungim\u0105si \u012f molekules, o taip pat kei\u010dia spinduliuot\u0117s sklidim\u0105 \u2013 j\u0105 blokuodamos arba s\u0105veikaudamos su tam tikrais bangos ilgiais.<\/p>\n<p>Galiausiai tyr\u0117jams pavyko sukurti virtuali\u0105 Visat\u0105, kuri daugeliu po\u017eymi\u0173 primena m\u016bsi\u0161k\u0119.<\/p>\n<p>\u201eNe\u012ftik\u0117tina matyti, kaip i\u0161 kompiuterio skai\u010diavim\u0173 \u201ei\u0161nyra\u201c galaktikos, kurios beveik nesiskiria nuo reali\u0173 ir turi daugel\u012f savybi\u0173, kurias astronomai matuoja steb\u0117jimuose: j\u0173 skai\u010di\u0173, \u0161vies\u012f, spalvas ir dyd\u017eius\u201c, \u2013 teig\u0117 Durhamo universiteto Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je fizikas Carlos Frenk.<\/p>\n<p>\u201eLabiausiai stebina tai, kad \u0161i\u0105 sintetin\u0119 Visat\u0105 sukuriame vien spr\u0119sdami aktualias fizikos lygtis besiple\u010dian\u010dioje Visatoje\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n<p>Nors \u201eCOLIBRE\u201c priartino simuliacijas prie realyb\u0117s, dalis klausim\u0173 lieka neatsakyti. Viena ry\u0161kiausi\u0173 JWST i\u0161kelt\u0173 m\u012fsli\u0173, siejam\u0173 su kosmine au\u0161ra, yra rei\u0161kinys, kur\u012f astronomai vadina ma\u017eaisiais raudonais ta\u0161kais (angl. Little Red Dots).<\/p>\n<p>Si\u016blomi paai\u0161kinimai \u012fvair\u016bs: nuo mil\u017eini\u0161k\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 iki mil\u017eini\u0161k\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 ar net \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, kuri\u0173 viduje slypi juodosios skyl\u0117s. Kad ir kas tai b\u016bt\u0173, \u0161ie objektai sunkiai pasiduoda ai\u0161kiam ai\u0161kinimui, o \u201eCOLIBRE\u201c kol kas taip pat nepateikia galutinio atsakymo.<\/p>\n<p>Ma\u017e\u0173j\u0173 raudon\u0173 ta\u0161k\u0173 klausimas gali tapti vienu svarbiausi\u0173 b\u016bsim\u0173 tyrim\u0173 kryp\u010di\u0173. Ta\u010diau jau dabar \u0161ie rezultatai rodo, kad mokslininkai art\u0117ja prie atsakym\u0173 apie vien\u0105 paslaptingiausi\u0173 Visatos istorijos etap\u0173.<\/p>\n<p>Tyrimas publikuotas \u017eurnale <i>Monthly Notices of the Royal Astronomical Society<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Seniai, netrukus po Did\u017eiojo sprogimo, Visata dar nebuvo tokia, koki\u0105 j\u0105 pa\u017e\u012fstame \u0161iandien: joje nebuvo susiformavusi\u0173 galaktik\u0173, o pirmin\u0117 med\u017eiaga tik pama\u017eu prad\u0117jo telktis \u012f didesnes strukt\u016bras. Kaip tiksliai vyko \u0161is procesas ir i\u0161 ko buvo sudaryta ankstyvoji med\u017eiaga, ilg\u0105 laik\u0105 i\u0161liko viena did\u017eiausi\u0173 astronomijos m\u012fsli\u0173. Dabar mokslininkai \u017eeng\u0117 dar vien\u0105 \u017eingsn\u012f link atsakymo: pasitelk\u0119 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5944,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5943","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5943","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5943"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5943\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5944"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5943"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5943"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5943"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5943"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}