{"id":59433,"date":"2026-10-03T13:31:14","date_gmt":"2026-10-03T13:31:14","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/03\/vokietijai-36-eri-vienybes-sventeje-primena-skaudzia-statistika-ir-dar-neisnykusia-nelygybe\/"},"modified":"2026-10-03T13:31:14","modified_gmt":"2026-10-03T13:31:14","slug":"vokietijai-36-eri-vienybes-sventeje-primena-skaudzia-statistika-ir-dar-neisnykusia-nelygybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/03\/vokietijai-36-eri-vienybes-sventeje-primena-skaudzia-statistika-ir-dar-neisnykusia-nelygybe\/","title":{"rendered":"Vokietijai \u2013 36-eri: vienyb\u0117s \u0161vent\u0117je primena skaud\u017ei\u0105 statistik\u0105 ir dar nei\u0161nykusi\u0105 nelygyb\u0119"},"content":{"rendered":"

Vokietija spalio 3 dien\u0105 mini 36-\u0105sias susivienijimo metines. 1990 metais tuometin\u0117 Vokietijos Demokratin\u0117 Respublika prisijung\u0117 prie Federacin\u0117s Respublikos, taip u\u017ebaigdama 41 metus trukus\u012f \u0161alies padalijim\u0105, o Berlynas v\u0117l tapo vieningos valstyb\u0117s sostine.<\/p>\n

\u0160i data Vokietijoje \u017einoma kaip Vokietijos vienyb\u0117s diena ir kasmet minima vis kitoje federalin\u0117je \u017eem\u0117je. Min\u0117jimuose nuolat prisimenama, kad politinis susivienijimas \u012fvyko greitai, ta\u010diau socialini\u0173 ir ekonomini\u0173 skirtum\u0173 ma\u017einimas u\u017etruko de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n

Susivienijimo simboliai ir \u017einut\u0117s<\/h2>\n

Vienas ry\u0161kiausi\u0173 susivienijimo simboli\u0173 yra Glienik\u0117s tiltas, jungiantis Berlyn\u0105 ir Potsdam\u0105, kadaise buv\u0119s \u0160altojo karo pasienio linijos dalimi. \u010cia Vokietijos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 s\u0105jungos politikas Steevenas Bretzas pagerb\u0117 buvus\u012f kancler\u012f Helmut\u0105 Kohl\u012f, laikom\u0105 susivienijimo architektu.<\/p>\n

\u201eMes jam esame daug skolingi, ypa\u010d u\u017e tai, kad vienyb\u0117 pavyko\u201c, \u2013 sak\u0117 S. Bretzas.<\/p>\n

H. Kohlis 1990 met\u0173 spalio 2 dien\u0105 televizijos kreipimesi kalb\u0117jo apie istorin\u012f l\u016b\u017e\u012f, pabr\u0117\u017edamas, kad po daugiau nei keturi\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 padalijimo \u0161alis v\u0117l tampa viena. Jis taip pat ragino nepamir\u0161ti \u017emoni\u0173, kurie patyr\u0117 sienos ir re\u017eimo represij\u0173 pasekmes.<\/p>\n

\u201e\u0160eimos buvo \u017eiauriai i\u0161skirtos, politiniai kaliniai kal\u0117jo kal\u0117jimuose, \u017emon\u0117s \u017euvo prie sienos\u201c, \u2013 teig\u0117 H. Kohlis.<\/p>\n

K\u0105 rodo naujausi skai\u010diai?<\/h2>\n

Nors gyvenimo s\u0105lyg\u0173 vertinimas Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 Vokietijoje daugelyje sri\u010di\u0173 art\u0117ja, kai kurios strukt\u016brin\u0117s disproporcijos i\u0161lieka. Federalin\u0117s vald\u017eios \u012fgaliotinio Ryt\u0173 Vokietijai 2026 met\u0173 ataskaitoje pa\u017eymima, kad rytie\u010diai vis dar re\u010diau u\u017eima auk\u0161\u010diausias pareigas federalin\u0117se institucijose, nors j\u0173 dalis vadovaujan\u010diuose postuose did\u0117ja.<\/p>\n

Ry\u0161kus skirtumas matomas ir sukaupto turto perdavime: 2025 metais did\u017eioji dalis apmokestinam\u0173 paveld\u0117jim\u0173 bei dovan\u0173 vert\u0117s teko Vakar\u0173 Vokietijai. Tai siejama su istoriniu kapitalo kaupimo netolygumu ir skirtingomis ekonomin\u0117mis starto s\u0105lygomis po 1990 met\u0173.<\/p>\n

Dar vienas ilgalaikis susivienijimo padarinys susij\u0119s su darbo rinka. Tyr\u0117j\u0173 duomenimis, po sistemos kaitos tik 17 proc. buvusios Ryt\u0173 Vokietijos gyventoj\u0173 i\u0161laik\u0117 ankstesnius darbus, nes dalis \u012fmoni\u0173 prarado rinkas, buvo restrukt\u016brizuotos ar u\u017edarytos, o kvalifikuoti jauni \u017emon\u0117s da\u017enai rinkosi persikelti \u012f vakarin\u0119 \u0161alies dal\u012f.<\/p>\n

D\u0117l to kai kuriuose regionuose iki \u0161iol jau\u010diamas gyventoj\u0173 ma\u017e\u0117jimas, ma\u017eesnis auk\u0161t\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 kurian\u010di\u0173 darbdavi\u0173 skai\u010dius ir stambesni\u0173 \u012fmoni\u0173 b\u016bstini\u0173 koncentracija Vakaruose. Federalin\u0117 vyriausyb\u0117 deklaruoja tiksl\u0105 \u0161iuos skirtumus ma\u017einti, daugiau investuojant \u012f strukt\u016bri\u0161kai silpnesnius regionus.<\/p>\n

Kod\u0117l Vokietija buvo padalyta?<\/h2>\n

Vokietijos padalijimas susiformavo po Antrojo pasaulinio karo, kai nugal\u0117jusios valstyb\u0117s pasidalijo \u0161al\u012f \u012f okupacines zonas. Did\u0117jant \u012ftampai tarp Soviet\u0173 S\u0105jungos ir Vakar\u0173 s\u0105jungininki\u0173, 1949 metais buvo \u012fkurtos dvi valstyb\u0117s: Vakar\u0173 pus\u0117je Federacin\u0117 Respublika, Rytuose \u2013 Vokietijos Demokratin\u0117 Respublika.<\/p>\n

\u0160altojo karo metais padalijim\u0105 \u012ftvirtino ir fizin\u0117s kli\u016btys, ry\u0161kiausia j\u0173 \u2013 Berlyno siena. Tarptautin\u0117s s\u0105lygos susivienijimui buvo \u012ftvirtintos vadinamojoje Dvi plius keturios sutartyje, kurioje dalyvavo abi Vokietijos ir keturios buvusios okupacin\u0117s galios.<\/p>\n

Kod\u0117l \u0161ven\u010diama spalio 3-i\u0105j\u0105?<\/h2>\n

Nors Berlyno siena krito 1989 met\u0173 lapkri\u010dio 9 dien\u0105, nacionalin\u0117s \u0161vent\u0117s data pasirinkta kita. Lapkri\u010dio 9-oji Vokietijos istorijoje siejama ir su 1938 met\u0173 pogromais, tod\u0117l buvo nuspr\u0119sta valstybin\u0119 vienyb\u0117s \u0161vent\u0119 sieti su 1990 met\u0173 spalio 3 diena, kai \u012fsigaliojo Susivienijimo sutartis.<\/p>\n

\u0160i diena pakeit\u0117 anks\u010diau Vakar\u0173 Vokietijoje min\u0117t\u0105 bir\u017eelio 17-\u0105j\u0105, skirt\u0105 1953 met\u0173 sukilimui Ryt\u0173 Vokietijoje atminti. Taip spalio 3-oji tapo ne tik politinio susivienijimo, bet ir istorin\u0117s atminties balanso data.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vokietija mini 36-\u0105sias susivienijimo metines: vienyb\u0117 \u012ftvirtinta, bet Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 skirtumai, ypa\u010d turto ir karjeros, dar juntami.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":59434,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[44903,45496,45494,45495,30198,45493],"miestas":[],"class_list":["post-59433","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-berlyno-siena","tag-helmutas-kohlis","tag-rytu-vokietija","tag-vakaru-vokietija","tag-vokietijos-politika","tag-vokietijos-susivienijimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59433","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59433"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59433\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/59434"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59433"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59433"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59433"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59433"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}