Sudane, Mahaso regione prie Nilo, archeologai tyrin\u0117ja nat\u016bralaus dyd\u017eio \u017emogaus atvaizd\u0105, i\u0161kalt\u0105 granito uoloje. Radinys i\u0161siskiria tuo, kad monumental\u016bs valdov\u0173 atvaizdai Nubijoje aptinkami retai, tod\u0117l jo prasm\u0117 ir paskirtis kol kas lieka neai\u0161ki.<\/p>\n
Tyrim\u0105 vykd\u0117 tarptautin\u0117 komanda, vadovaujama Var\u0161uvos universiteto archeolog\u0117s Joannos Ciesielskos. Mokslininkai neapsiribojo vien uoliniu atvaizdu, o analizavo vis\u0105 vietov\u0117s archeologin\u012f kra\u0161tovaizd\u012f, derindami lauko \u017evalgym\u0105, uolini\u0173 pie\u0161ini\u0173 analiz\u0119, etnografinius duomenis ir skaitmenin\u012f kartografavim\u0105.<\/p>\n
Per darbus identifikuota beveik 300 archeologini\u0173 objekt\u0173 ir viet\u0173, rodan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 veikl\u0105 per t\u016bkstantme\u010dius. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tokio masto kartografavimas leid\u017eia atskirus radinius vertinti platesniame kontekste, mat uol\u0173 rai\u017einiai da\u017enai susij\u0119 su keli\u0173 laikotarpi\u0173 ritualais, kelion\u0117s mar\u0161rutais ar politin\u0117mis ribomis.<\/p>\n
Pati fig\u016bra laikoma vienu m\u012fslingiausi\u0173 \u0161ios vietov\u0117s paminkl\u0173. Ji lyginama su pana\u0161iu karaliaus atvaizdu Gebel Qeili vietov\u0117je, siejamu su Meroj\u0117s valstyb\u0117s simbolika ir galimu pasienio \u017eym\u0117jimu.<\/p>\n
Tod\u0117l keliama prielaida, kad Miseedos vietov\u0117je i\u0161kaltas asmuo taip pat gal\u0117jo \u017eym\u0117ti strategi\u0161kai svarbi\u0105 erdv\u0119, pavyzd\u017eiui, politin\u0119 ar administracin\u0119 rib\u0105. Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad be tvirtesnio datavimo tai kol kas tik hipotez\u0117.<\/p>\n
Did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis i\u0161lieka am\u017eiaus nustatymas. Archeologin\u0117s med\u017eiagos, kuri patikimai priskirt\u0173 radin\u012f konkre\u010diam laikotarpiui, vietoje rasta nedaug, ypa\u010d apiman\u010dios per\u0117jim\u0105 nuo Kermos iki Ku\u0161it\u0173 epoch\u0173.<\/p>\n
D\u0117l \u0161ios prie\u017easties mokslininkai atsargiai fig\u016bros suk\u016brim\u0105 sieja su pla\u010diu laikotarpiu nuo ma\u017edaug 1 700 met\u0173 prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 iki 350 met\u0173 m\u016bs\u0173 eros. Kol kas ne\u012fmanoma patvirtinti, ar atvaizdas vaizduoja konkret\u0173 valdov\u0105, ar yra labiau simbolinis \u017eenklas.<\/p>\n
Aplink pagrindin\u012f atvaizd\u0105 u\u017efiksuota daugiau uolini\u0173 rai\u017eini\u0173, tarp j\u0173 li\u016bto, dramblio ir, tik\u0117tina, raganosio fig\u016bros, taip pat smulkesni galvij\u0173 vaizdiniai. V\u0117lesni\u0173 laik\u0173 bendruomen\u0117s paliko kry\u017eius, laiv\u0173 motyvus ir kitas fig\u016bras, rodan\u010dias, kad vieta ilgainiui \u012fgijo nauj\u0173 prasmi\u0173.<\/p>\n
Netoliese esantis ba\u017eny\u010dios kompleksas, kaip manoma, gal\u0117jo b\u016bti pastatytas ma\u017edaug VII am\u017eiuje, o senesnis uolinis paminklas nebuvo sunaikintas, bet \u012ftrauktas \u012f nauj\u0105 religin\u0119 erdv\u0119. Rasta keramika siejama su krik\u0161\u010dioni\u0161komis Nubijos karalyst\u0117mis, \u012fskaitant Nobadij\u0105 ir Makurij\u0105, tod\u0117l vieta gal\u0117jo tapti regioninio pamaldumo centru.<\/p>\n
V\u0117lesniais laikais, sprend\u017eiant i\u0161 vietini\u0173 pasakojim\u0173, teritorija buvo siejama su piligrimyst\u0117mis ir aukojimu, o \u0161iuolaikin\u0117je atmintyje atsirado pasakojim\u0173 apie auks\u0105, dvasias ir prakeiksmus. Tai rodo, kad uolos objektas per laik\u0105 i\u0161laik\u0117 i\u0161skirtin\u012f status\u0105, nors jo pirmin\u0117 paskirtis teb\u0117ra diskusij\u0173 objektas.<\/p>\n
Apie tyrimo rezultatus mokslininkai paskelb\u0117 \u017eurnale \u201eAntiquity\u201c. Jie pabr\u0117\u017eia, kad tolimesni darbai tur\u0117t\u0173 sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f tikslesn\u012f datavim\u0105 ir ry\u0161io su regiono politine istorija patikslinim\u0105, nes b\u016btent tai leist\u0173 atsakyti, ar uoloje i\u0161kaltas asmuo buvo valdovas, pasienio simbolis ar dar kitokios funkcijos \u017eenklas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Sudane rasta nat\u016bralaus dyd\u017eio fig\u016bra uoloje gali b\u016bti siejama su Nubijos vald\u017eia ir Meroj\u0117s pasieniu, bet tiksl\u0173 am\u017ei\u0173 nustatyti dar sud\u0117tinga.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":59506,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[19037,5731,45542,45541,12335,45543,13985],"miestas":[],"class_list":["post-59505","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antiquity","tag-archeologiniai-atradimai","tag-meroje","tag-nubija","tag-sudanas","tag-uoliniai-raiziniai","tag-varsuvos-universitetas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59505","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59505"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59505\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/59506"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59505"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59505"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59505"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59505"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}