Antarktidoje, Breid \u012flankoje, 2024 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f palydoviniai vaizdai u\u017efiksavo mil\u017eini\u0161k\u0105 atviro vandens plot\u0105 ten, kur \u017eiem\u0105 paprastai tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161tisinis j\u016bros ledas. Toks rei\u0161kinys vadinamas polinija, o \u0161\u012f kart\u0105 jos mastas buvo i\u0161skirtinis ir, kaip teigia tyr\u0117jai, \u0161iame regione tokiu met\u0173 laiku anks\u010diau nefiksuotas.<\/p>\n
Polinija susidaro, kai ledo danga tam tikroje vietoje i\u0161ret\u0117ja ar atsitraukia ir atsiveria atviras vanduo, nors aplinkui laikosi ledas. Breid \u012flankoje j\u016bros ledas paprastai stabiliausiai laikosi liepos ir rugpj\u016b\u010dio m\u0117nesiais, tod\u0117l toks \u201elangas\u201c vandenyne \u017eiemos pike mokslininkams tapo ai\u0161kiu signalu, kad sutapo keli ne\u012fprasti procesai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai analizavo atmosferos ir vandenyno duomenis ir padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad vienos prie\u017easties nebuvo. Lemiamas tapo keli\u0173 veiksni\u0173 derinys, kai atmosfera ir vandenynas tarsi sustiprino vienas kito poveik\u012f, o ledas nesp\u0117jo atsistatyti.<\/p>\n
Viena svarbiausi\u0173 grand\u017ei\u0173 buvo vadinamosios atmosferos up\u0117s, tai siauri, bet itin dr\u0117gni oro srautai, perne\u0161antys didelius vandens gar\u0173 kiekius i\u0161 \u017eemesni\u0173 platum\u0173 Antarktidos kryptimi. Nuo 2024 met\u0173 liepos iki rugpj\u016b\u010dio vir\u0161 regiono u\u017e\u0117jo \u0161e\u0161i tokie epizodai, o dalis j\u0173 priskirta prie stipriausi\u0173 \u017eiemini\u0173 dr\u0117gm\u0117s perna\u0161os atvej\u0173 toje teritorijoje.<\/p>\n
\u0160iltesnis ir dr\u0117gnesnis oras didino temperat\u016br\u0105, keit\u0117 krituli\u0173 pob\u016bd\u012f ir didino energijos patekim\u0105 \u012f vandenyno pavir\u0161i\u0173. D\u0117l to naujas j\u016bros ledas formavosi sunkiau, o esamas ledas silpo grei\u010diau nei \u012fprastai.<\/p>\n
Kartu svarb\u0173 vaidmen\u012f suvaidino v\u0117jai ir vandenyno dinamika. Stipr\u016bs v\u0117jai judino pavir\u0161in\u012f vanden\u012f ir skatino Ekmano perna\u0161\u0105, kai pavir\u0161inis vanduo yra \u201enustumiamas\u201c, o i\u0161 gilesni\u0173 sluoksni\u0173 i\u0161keliama \u0161iltesn\u0117 vandens mas\u0117.<\/p>\n
\u012e pavir\u0161i\u0173 patek\u0119s \u0161iltesnis ir labiau turbulenti\u0161kas Piet\u0173 vandenyno vanduo stabd\u0117 u\u017e\u0161alim\u0105. Papildomai situacij\u0105 gal\u0117jo paa\u0161trinti ir j\u016brin\u0117s kar\u0161\u010dio bangos, kai tam tikru laikotarpiu vandens temperat\u016bra b\u016bna ne\u012fprastai auk\u0161ta, tod\u0117l ledas ne tik neauga, bet ir grei\u010diau praranda tvirtum\u0105.<\/p>\n
J\u016bros ledas tiesiogiai j\u016bros lygio nekelia, nes jis pl\u016bduriuoja. Vis d\u0117lto jis veikia kaip apsauginis barjeras, ma\u017einantis \u0161iltesnio vandenyno poveik\u012f Antarktidos \u0161elfiniams ledynams ir kranto ledynams, tod\u0117l jo ma\u017e\u0117jimas gali netiesiogiai didinti rizik\u0105 spartesniam sausumos ledo nykimui.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau reik\u0161mingas ir poveikis ekosistemoms, nes j\u016bros ledas yra pagrindin\u0117 buveini\u0173 ir maisto grandini\u0173 dalis Piet\u0173 vandenyne. Mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad jei atmosferos up\u0117s stipr\u0117s, o \u0161ilumos bangos atmosferoje ir vandenyne da\u017en\u0117s, pana\u0161ios polinijos gali atsirasti vis da\u017eniau ir ten, kur \u017eiemos ledas iki \u0161iol buvo laikomas gana stabiliu.<\/p>\n
\u0160is atvejis sustiprina bendr\u0105 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 signal\u0105: Antarktidos j\u016bros ledo re\u017eimas darosi ma\u017eiau nusp\u0117jamas, o trumpalaikiai ekstremal\u016bs \u012fvykiai gali tur\u0117ti didel\u012f poveik\u012f tiek ledo dinamikai, tiek biologin\u0117ms sistemoms. D\u0117l to did\u0117ja poreikis tankesniems palydoviniams steb\u0117jimams ir geresniems atmosferos bei vandenyno s\u0105veikos modeliams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Antarktidos Breid \u012flankoje palydovai u\u017efiksavo mil\u017eini\u0161k\u0105 polinij\u0105, o mokslininkai paai\u0161kino, kaip j\u0105 suk\u016br\u0117 atmosferos up\u0117s ir vandenyno \u0161iluma.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":59508,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,43019,4816,673,33798,45544],"miestas":[],"class_list":["post-59507","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-atmosferos-upes","tag-juros-ledas","tag-klimato-kaita","tag-pietu-vandenynas","tag-polinija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59507","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59507"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59507\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/59508"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59507"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59507"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59507"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59507"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}