{"id":59590,"date":"2026-10-04T11:19:54","date_gmt":"2026-10-04T11:19:54","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/04\/brazilijoje-pora-pasodino-840-000-medziu-po-103-metu-i-rio-de-zaneira-sugrizo-tapyrai\/"},"modified":"2026-10-04T11:19:54","modified_gmt":"2026-10-04T11:19:54","slug":"brazilijoje-pora-pasodino-840-000-medziu-po-103-metu-i-rio-de-zaneira-sugrizo-tapyrai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/04\/brazilijoje-pora-pasodino-840-000-medziu-po-103-metu-i-rio-de-zaneira-sugrizo-tapyrai\/","title":{"rendered":"Brazilijoje pora pasodino 840 000 med\u017ei\u0173: po 103 met\u0173 \u012f Rio de \u017daneir\u0105 sugr\u012f\u017eo tapyrai"},"content":{"rendered":"<p>Brazilijos Rio de \u017daneiro valstijoje per kelis de\u0161imtme\u010dius \u012fvyk\u0119s mi\u0161k\u0173 atk\u016brimo projektas dav\u0117 netik\u0117t\u0105 rezultat\u0105: \u012f teritorij\u0105 sugr\u012f\u017eo piet\u0173 amerikieti\u0161kasis tapyras, kurio regione nebuvo fiksuota daugiau nei \u0161imtmet\u012f. \u0160\u012f l\u016b\u017e\u012f pad\u0117jo pasiekti pora, buvusias nualintas ganyklas paversdama vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 mi\u0161ku.<\/p>\n<p>Dar 1990-aisiais Nikolajus ir Rakel Lokai \u012fsigijo \u017eem\u0119, kuri ilgai kent\u0117jo nuo intensyvios gyvulininkyst\u0117s, mi\u0161ko kirtim\u0173 ir vandens re\u017eimo pakeitim\u0173. Teritorija buvo praradusi nat\u016brali\u0105 augmenij\u0105, o kartu ir s\u0105lygas, b\u016btinas didesniems laukiniams gyv\u016bnams.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Mi\u0161ko atk\u016brimas: 840 000 med\u017ei\u0173 ir 600 hektar\u0173<\/p>\n<p>Aktyvus atk\u016brimas prasid\u0117jo 2001 metais, kai \u0161eima nusprend\u0117 ne tik saugoti tai, kas buvo lik\u0119, bet ir sugr\u0105\u017einti mi\u0161k\u0105 ten, kur tai dar \u012fmanoma. Per daugiau nei du de\u0161imtme\u010dius buvo pasodinta apie 840 000 vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 med\u017ei\u0173 ir atkurta daugiau nei 600 hektar\u0173 teritorijos.<\/p>\n<p>Projektas buvo vykdomas palaipsniui, remiantis Atlanto mi\u0161ko ekosistemai b\u016bdingomis r\u016b\u0161imis. Buvo \u012fkurtas medelynas, kuriame auginta apie 120 vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o dalis s\u0117kl\u0173 surinkta aplinkiniuose mi\u0161ko fragmentuose, kad b\u016bt\u0173 i\u0161laikytas vietinis genetinis pagrindas.<\/p>\n<p>Atkurta augmenija sujung\u0117 anks\u010diau izoliuotus mi\u0161ko lopus \u012f didesn\u012f vientis\u0105 plot\u0105. Toks sujungimas laikomas vienu svarbiausi\u0173 biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s atk\u016brimo veiksni\u0173, nes gyv\u016bnams atsiranda jud\u0117jimo koridoriai, o populiacijos tampa atsparesn\u0117s.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Sugr\u012f\u017eo tapyrai, nematyti nuo 1914 met\u0173<\/p>\n<p>Mi\u0161kui atsik\u016brus, atsigavo ir anks\u010diau nusausintos pelk\u0117tos buvein\u0117s, tod\u0117l teritorijoje padaug\u0117jo maisto ir sl\u0117ptuvi\u0173 \u012fvairioms r\u016b\u0161ims. Prane\u0161ama, kad \u0161iandien rezervate fiksuojama daugiau nei 460 pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, taip pat daug ropli\u0173, varliagyvi\u0173 ir \u017einduoli\u0173.<\/p>\n<p>Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pasikeitim\u0173 susij\u0119s su piet\u0173 amerikieti\u0161kuoju tapyru, did\u017eiausiu Piet\u0173 Amerikos sausumos \u017einduoliu. Paskutinis patvirtintas \u0161ios r\u016b\u0161ies steb\u0117jimas Rio de \u017daneiro valstijoje buvo u\u017efiksuotas 1914 metais Serra-dus-Org\u00e3os nacionalinio parko teritorijoje, o v\u0117liau r\u016b\u0161is i\u0161nyko d\u0117l buveini\u0173 naikinimo ir brakonieriavimo.<\/p>\n<p>\u201ePerk\u0117limas \u012f atkurtas buveines veikia tik tada, kai mi\u0161kas tampa pakankamai brandus, o \u017emoni\u0173 spaudimas suma\u017e\u0117ja\u201c, \u2013 sak\u0117 projekto partneri\u0173 komanda, pristatydama steb\u0117senos rezultatus.<\/p>\n<p>2017 metais kartu su rezervatu prad\u0117ta tapyr\u0173 sugr\u0105\u017einimo programa, o 2017\u20132021 metais \u012f laisv\u0119 buvo i\u0161leista 14 gyv\u016bn\u0173. J\u0173 prisitaikymas steb\u0117tas fotosp\u0105stais ir kitomis monitoringo priemon\u0117mis, o v\u0117liau u\u017efiksuota, kad tapyrai ne tik \u012fsitvirtino, bet ir prad\u0117jo daugintis.<\/p>\n<p>Iki 2025 met\u0173 rugs\u0117jo buvo registruoti a\u0161tuoni jaunikliai, gim\u0119 rezervato teritorijoje, \u012fskaitant atvej\u012f, kai jauniklis priskirtas antrajai kartai, gimusiai jau Rio de \u017daneiro valstijoje po ilgos r\u016b\u0161ies pertraukos. Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad tapyrai atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f mi\u0161ke, nes platina s\u0117klas ir padeda nat\u016braliai pl\u0117stis augmenijai.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kod\u0117l tokie projektai svarb\u016bs Atlanto mi\u0161kui<\/p>\n<p>Atlanto mi\u0161kas laikomas viena labiausiai nuniokot\u0173 Brazilijos ekosistem\u0173: istori\u0161kai didel\u0117s jo teritorijos buvo paverstos \u017eem\u0117s \u016bkiu, ganyklomis, o dalis \u0161lapi\u0173j\u0173 buveini\u0173 nusausinta. Tod\u0117l atk\u016brimo iniciatyvos, kurios ne tik sodina med\u017eius, bet ir gr\u0105\u017eina nat\u016bral\u0173 vandens re\u017eim\u0105, da\u017enai duoda did\u017eiausi\u0105 efekt\u0105 biologinei \u012fvairovei.<\/p>\n<p>\u0160is atvejis taip pat parodo, kad ilgalaikis, nuoseklus mi\u0161ko atk\u016brimas gali sukurti s\u0105lygas sugr\u012f\u017eti stambiems \u017einduoliams, kuriems reikia didesni\u0173, vientisesni\u0173 teritorij\u0173. Kartu tokie projektai ma\u017eina buveini\u0173 fragmentacij\u0105 ir sustiprina visos ekosistemos atsparum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Brazilijoje pora atk\u016br\u0117 daugiau nei 600 hektar\u0173 mi\u0161ko, pasodino 840 000 med\u017ei\u0173, o \u012f Rio de \u017daneir\u0105 po 103 met\u0173 sugr\u012f\u017eo tapyrai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[45576,685,8176,101,4468,11090,45577],"miestas":[],"class_list":["post-59590","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-atlanto-miskas","tag-biologine-ivairove","tag-brazilija","tag-ekologija","tag-misku-atkurimas","tag-reintrodukcija","tag-tapyrai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59590","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59590"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59590\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59590"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59590"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59590"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59590"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}