{"id":59616,"date":"2026-10-04T16:35:58","date_gmt":"2026-10-04T16:35:58","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/04\/javos-didzioji-druskos-ezeras-nustebino-pries-240-000-metu-jis-buvo-10-kartu-didesnis\/"},"modified":"2026-10-04T16:35:58","modified_gmt":"2026-10-04T16:35:58","slug":"javos-didzioji-druskos-ezeras-nustebino-pries-240-000-metu-jis-buvo-10-kartu-didesnis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/04\/javos-didzioji-druskos-ezeras-nustebino-pries-240-000-metu-jis-buvo-10-kartu-didesnis\/","title":{"rendered":"JAVOS Did\u017eioji druskos e\u017eeras nustebino: prie\u0161 240 000 met\u0173 jis buvo 10 kart\u0173 didesnis"},"content":{"rendered":"<p>Naujas mokslinis tyrimas atskleid\u0117, kad Didysis druskos e\u017eeras Jutos valstijoje per pastaruosius 240 000 met\u0173 patyr\u0117 dramati\u0161kus virsmus: kai kuriais laikotarpiais jis buvo ma\u017edaug 10 kart\u0173 didesnis ir gerokai ma\u017eiau s\u016brus nei \u0161iandien. Dabar tai vienas ry\u0161kiausi\u0173 u\u017edaro baseino e\u017eero pavyzd\u017ei\u0173, kur vanduo daugiausia prarandamas per garavim\u0105, tod\u0117l druskingumas link\u0119s augti.<\/p>\n<p>Mokslininkai e\u017eero dugne i\u0161gr\u0119\u017e\u0117 apie 120 metr\u0173 ilgio nuos\u0117d\u0173 gr\u0119\u017ein\u012f ir sluoksnius datavo pagal radioaktyv\u0173 mineral\u0173 skilim\u0105. Papildomai buvo vertinami mikroorganizm\u0173 palikti cheminiai \u201epara\u0161ai\u201c, kurie leid\u017eia spr\u0119sti, koks tuo metu buvo vandens druskingumas ir kokios s\u0105lygos vyravo ekosistemoje.<\/p>\n<h2>Du \u201egaivesni\u201c laikotarpiai istorijoje<\/h2>\n<p>Tyrime i\u0161skirti du laikotarpiai, kai e\u017eero vanduo buvo gerokai g\u0117lesnis ir jis deng\u0117 daug platesn\u0119 teritorij\u0105. \u0160ie etapai siejami su dideliais senoviniais vandens telkiniais, \u017einomais kaip Bonneville e\u017eeras, egzistav\u0119s ma\u017edaug prie\u0161 30 000\u201316 000 met\u0173, ir Little Valley laikotarpis, datuojamas ma\u017edaug prie\u0161 140 000\u2013135 000 met\u0173.<\/p>\n<p>Kaln\u0173 \u0161laituose aplink dabartin\u012f e\u017eer\u0105 i\u0161likusios terasos ir lyg \u201elaiptai\u201c \u017eymi buvusias pakrantes ir rodo, kad anuomet vanduo gal\u0117jo siekti apie 300 metr\u0173 gyl\u012f. Nuos\u0117d\u0173 analiz\u0117 papild\u0117 \u0161\u012f vaizd\u0105: Little Valley laikotarpiu vanduo, tik\u0117tina, i\u0161liko kiek s\u016brokas, o Bonneville etapas labiau primin\u0117 tikr\u0105 g\u0117lavanden\u012f e\u017eer\u0105.<\/p>\n<h2>Poky\u010diai buvo staig\u016bs geologiniu mastu<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017e\u0117, kad druskingumo \u0161uoliai gr\u012f\u017etant \u012f sausesnes fazes vyko santykinai greitai, nors kalbama apie t\u016bkstantme\u010dius. Geologiniu mastu tai laikoma staigiu l\u016b\u017eiu, parodan\u010diu, kaip trapios yra trumpalaik\u0117s g\u0117lesnio vandens \u201elang\u0173\u201c faz\u0117s.<\/p>\n<p>\u201eNuos\u0117d\u0173 gr\u0119\u017einys apima du su puse ledynme\u010dio ciklo, tod\u0117l matome du per\u0117jimus i\u0161 g\u0117lesnio vandens \u012f s\u016bresn\u012f ir galime palyginti, kiek ilgai truko \u0161ie epizodai\u201c, \u2013 sak\u0117 Piet\u0173 Kalifornijos universiteto mokslinink\u0117 Sarah Feakins.<\/p>\n<p>Mokslinink\u0173 vertinimu, viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l Bonneville etapas truko ilgiau ir buvo g\u0117lesnis, gal\u0117jo b\u016bti didesnis \u012ftekantis upi\u0173 vandens kiekis. Tokiu atveju e\u017eero baseinas ilgiau atsilaiko prie\u0161 garavimo poveik\u012f ir drusk\u0173 koncentracijos did\u0117jim\u0105.<\/p>\n<h2>Pamokos \u0161iandienos klimato s\u0105lygoms<\/h2>\n<p>Tyrimas taip pat sieja e\u017eero susitraukimo epizodus su \u0161ilt\u0117jan\u010diomis s\u0105lygomis ledynme\u010di\u0173 pabaigose. \u0160ylant klimatui, atmosfera gali \u201ereikalauti\u201c daugiau dr\u0117gm\u0117s, o garavimas i\u0161 dirvo\u017eemio ir vandens telkini\u0173 spart\u0117ja, tod\u0117l u\u017edaro baseino e\u017eerai tampa ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiami.<\/p>\n<p>\u201e\u0160iandien klimat\u0105 \u0161ildome precedento neturin\u010diu tempu, o tai didina garavimo d\u017eiovinim\u0105 visame regione\u201c, \u2013 sak\u0117 mokslinink\u0117 Rachel So.<\/p>\n<p>Anot tyr\u0117j\u0173, pana\u0161\u016bs \u0161lapio ir sauso re\u017eimo svyravimai fiksuojami ir kituose istoriniuose e\u017eer\u0173 \u012fra\u0161uose Nevadoje, Kalifornijoje bei Arizonoje. Tai padeda patikrinti, ar aptikti poky\u010diai n\u0117ra vien lokali anomalija, o atspindi platesnio regiono klimato kait\u0105 ir vandens balans\u0105.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia ir dar vien\u0105 aspekt\u0105: nors gamtiniai svyravimai vyko ir anks\u010diau, \u0161iuolaikines rizikas stiprina \u017emogaus veikla ir vandens i\u0161tekli\u0173 naudojimas. Tod\u0117l, j\u0173 teigimu, nat\u016brali praeities kaita netur\u0117t\u0173 tapti argumentu, jog \u0161iandieninis e\u017eer\u0173 traukimasis yra savaime normalus ir nereikalaujantis sprendim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimas rodo, kad Didysis druskos e\u017eeras prie\u0161 t\u016bkstantme\u010dius buvo iki 10 kart\u0173 didesnis ir g\u0117lesnis, o druskingumas kito steb\u0117tinai greitai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":59617,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[45603,3861,34121,3850,673,45604,3708],"miestas":[],"class_list":["post-59616","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-didysis-druskos-ezeras","tag-ezerai","tag-hidrologija","tag-juta","tag-klimato-kaita","tag-paleoklimatologija","tag-vandens-istekliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59616","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=59616"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/59616\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/59617"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=59616"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=59616"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=59616"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=59616"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}